Nobelio fizikos premija – mokslininkui, kuris Antarktidos ledą pavertė milžinišku dalelių detektoriumi
2026 metų Nobelio fizikos premija skirta Belgijoje gimusiam amerikiečių fizikui Francisui Halzenui už lemiamą indėlį kuriant „IceCube“ neutrinų observatoriją ir atrandant didelės energijos astrofizinės kilmės neutrinus. Apie laureatą antradienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Šių metų fizikos premija skirta vienam mokslininkui už darbą, kuris iš esmės pakeitė galimybes tirti Visatą pasitelkiant neutrinus. Oficialus Nobelio komiteto suformuluotas apdovanojimo motyvas – „už lemiamą indėlį į IceCube neutrinų observatoriją ir didelės energijos astrofizinės kilmės neutrinų atradimą“.
Milžiniška observatorija įrengta Antarktidos lede
Francis Halzenas yra Viskonsino universiteto-Madisono profesorius ir pagrindinis „IceCube“ projekto tyrėjas. Jo idėja buvo panaudoti skaidrų Antarktidos ledą prie Pietų ašigalio kaip milžinišką dalelių detektorių.
Neutrinai yra elektriškai neutralios elementariosios dalelės, kurios gali skrieti per medžiagą beveik nesąveikaudamos su aplinka. Dėl šios savybės juos aptikti itin sudėtinga. Tačiau būtent gebėjimas prasiskverbti per didžiulius medžiagos kiekius mokslininkams suteikia galimybę iš jų gauti informacijos apie tolimus ir itin energingus kosminius reiškinius.
Kai neutrinas susiduria su atominiu branduoliu, gali susidaryti dalelės, kurios skleidžia šviesos blyksnį. „IceCube“ observatorijoje šiuos blyksnius registruoja į Antarktidos ledą kelių kilometrų gylyje išdėstyti šviesos jutikliai.
Kadangi didelės energijos kosminiai neutrinai yra labai reti, jiems aptikti reikalingas milžiniškas detektoriaus tūris. „IceCube“ įrengtas maždaug vieno kubinio kilometro dydžio Antarktidos ledo tūryje.
Neutrinai atveria naują langą į Visatą
„IceCube“ observatorijos reikšmė neapsiriboja vien naujų dalelių aptikimu. Neutrinai gali keliauti iš labai tolimų kosminių šaltinių ir išsaugoti informaciją apie procesus, kuriuose jie susidarė.
Tai suteikia mokslininkams galimybę tyrinėti reiškinius, kurių neįmanoma visapusiškai suprasti vien stebint elektromagnetinę spinduliuotę. Didelės energijos neutrinų tyrimai padeda ieškoti kosminių dalelių greitintuvų ir aiškintis, kokie procesai vyksta aplink itin masyvių juodųjų skylių aplinką bei kituose ekstremaliuose Visatos objektuose.
„IceCube“ jau yra suteikusi įrodymų apie didelės energijos neutrinų emisiją iš aktyvių galaktikų, o observatorijos duomenys taip pat leido aptikti neutrinų iš mūsų pačių Paukščių Tako galaktikos.
F. Halzenas prie projekto idėjos dirbo dešimtmečius
F. Halzenas prie „IceCube“ projekto idėjos pradėjo dirbti dar XX amžiaus devintajame dešimtmetyje. Jo sumanymas panaudoti Pietų ašigalio ledą kaip milžinišką dalelių detektorių ilgainiui virto viena svarbiausių pasaulio neutrinų observatorijų.
Mokslininkas nuo 2001 metų yra pagrindinis „IceCube“ projekto tyrėjas ir vienas jo vadovų. Viskonsino universiteto duomenimis, „IceCube“ pirmieji didelės energijos kosminių neutrinų stebėjimai jau 2013 metais buvo įvertinti „Physics World“ metų proveržio apdovanojimu.
F. Halzenas gimė Belgijoje, KU Leuven universitete įgijo magistro ir daktaro laipsnius, o nuo 1972 metų dirba Viskonsino-Madisono universiteto fizikos fakultete. Jo mokslinių interesų sritys – dalelių fizika, astrofizika ir kosmologija.
Šių metų Nobelio premija – 12 mln. Švedijos kronų
2026 metais visos Nobelio premijos vertos po 12 mln. Švedijos kronų. Jei premija skiriama keliems laureatams, piniginė dalis dalijama tarp jų.
Nobelio premijos oficialiai bus įteiktos gruodžio 10 dieną – Alfredo Nobelio mirties metinių dieną. Fizikos, chemijos, fiziologijos ar medicinos, literatūros ir ekonomikos premijų įteikimo ceremonijos vyks Stokholme, o Nobelio taikos premija – Osle.
Nobelio savaitė dar tik įsibėgėja
2026 metų Nobelio premijų skelbimas prasidėjo spalio 5 dieną, o baigsis spalio 12-ąją. Iš šešių šių metų kategorijų kol kas jau paskelbtos dvi premijos.
Pirmadienį Nobelio fiziologijos ar medicinos premija skirta Karlui Deisserothui, Peteriui Hegemannui ir Georgui Nageliui už atradimus, susijusius su šviesai jautriais jonų kanalais ir optogenetika.
Antradienį paskelbta fizikos premija atiteko Francisui Halzenui už „IceCube“ observatoriją ir didelės energijos astrofizinės kilmės neutrinų atradimą.
Trečiadienį, spalio 7 dieną, bus paskelbtas Nobelio chemijos premijos laureatas arba laureatai. Ketvirtadienį, spalio 8-ąją, bus skelbiama literatūros premija, o penktadienį, spalio 9 dieną, Osle bus paskelbtas Nobelio taikos premijos laureatas. Po savaitgalio, spalio 12-ąją, bus paskelbta Švedijos centrinio banko premija ekonomikos mokslų srityje Alfredo Nobelio atminimui.
Taigi artimiausiomis dienomis bus užpildytos ir likusios 2026 metų Nobelio savaitės dėlionės dalys. Nobelio premijos laureatai į Švediją ir Norvegiją gruodį susirinks atsiimti apdovanojimų, o šių metų mokslinių atradimų, literatūros kūrybos, taikos pastangų ir ekonomikos tyrimų reikšmė dar ne kartą bus aptariama visame pasaulyje.
