Darbdaviams reikia specialistų: Mažeikiuose jie ruošiami jau nuo pirmųjų praktinių pamokų
Darbo rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama praktiniams gebėjimams, o kvalifikuoti specialistai išlieka svarbūs tiek pramonės, tiek paslaugų sektoriuose. Tačiau kur prasideda būsimo elektriko, suvirintojo, naftos produktų operatoriaus ar automobilių remontininko profesinis kelias? Mažeikių politechnikos mokykloje atsakymas paprastas – nuo pirmųjų praktinių pamokų, kuriose teorinės žinios virsta tikrais darbais. Šiemet 50 metų jubiliejų mininti mokykla ne tik puoselėja ilgametes profesinio rengimo tradicijas, bet ir siekia atliepti besikeičiančius darbo rinkos poreikius.
Profesija, kuri suteikia galimybę kurti savo ateitį
Šiandien profesinis mokymas nebėra vien alternatyva aukštajam mokslui. Daugeliui jaunų žmonių tai tampa sąmoningu pasirinkimu – galimybe įgyti konkrečią kvalifikaciją, išmokti praktinių įgūdžių ir anksčiau pradėti savarankišką profesinį gyvenimą. Mažeikių politechnikos mokykloje ruošiami įvairių sričių specialistai – nuo pramonės ir technologijų iki paslaugų sektoriaus. Čia galima mokytis naftos produktų operatoriaus, suvirintojo, elektriko, automatinių sistemų mechatroniko, transporto priemonių remontininko, apdailininko, vizualinės reklamos gamintojo, virėjo bei kitų profesijų.
Mokykla sudaro galimybes mokytis ne tik jaunimui, bet ir suaugusiesiems, siekiantiems įgyti naują kvalifikaciją ar pakeisti profesinę kryptį. Tačiau svarbiausia, kad mokymas neapsiriboja teorija. Mokiniai mokosi dirbti su įrenginiais, technologijomis, įrankiais, sprendžia praktines užduotis ir palaipsniui įgyja gebėjimų, kurių prireiks tikroje darbo aplinkoje.
Mokyklos direktorė: svarbu ne tik išmokyti profesijos, bet ir parengti darbo rinkai
Mažeikių politechnikos mokyklos direktorė Tatjana Kinčinienė pabrėžia, kad šiandien profesinio mokymo įstaigoms tenka itin svarbus vaidmuo – padėti jaunam žmogui atrasti savo profesinį kelią ir kartu prisidėti prie regiono darbo rinkos poreikių tenkinimo. „Mūsų tikslas – kad mokinys, baigęs mokyklą, turėtų ne tik profesinio mokymo diplomą, bet ir realių gebėjimų, reikalingų darbo rinkoje. Todėl didelį dėmesį skiriame praktiniam mokymui, bendradarbiavimui su darbdaviais, mokymo kokybei ir skaitmenizacijai. Mokykla 2025 m. laimėjo „Kokybės konkurso” apdovanojimą skaitmenizacijos srityje. Norime, kad jauni žmonės suprastų, jog pasirinkę profesinį mokymą jie gali kurti sėkmingą karjerą, tobulėti ir būti reikalingi savo krašto įmonėms”, – teigia mokyklos direktorė Tatjana Kinčinienė.
Pasak mokyklos vadovės, svarbu ir tai, kad profesinis mokymas būtų vertinamas kaip perspektyvus, šiuolaikiškas pasirinkimas, suteikiantis žmogui galimybę nuolat augti ir mokytis.
Mokykla bendradarbiauja su regiono įmonėmis, organizuoja profesinio orientavimo veiklas, mokinių susitikimus su darbdaviais ir siekia, kad mokymo turinys būtų kuo artimesnis realiems darbo procesams.
Nuo pirmojo bandymo iki savarankiškai atlikto darbo
Praktinių pamokų metu Mažeikių politechnikos mokykloje netrūksta veiksmo. Vienose mokymo erdvėse girdėti įrankių garsai, kitose mokiniai mokosi technologinių procesų, atlieka elektros įrenginių montavimo užduotis, remontuoja automobilius ar kuria įvairius gaminius.
Būsimieji suvirintojai mokosi tikslumo ir atsakomybės, elektrikai susipažįsta su elektros sistemomis, naftos produktų operatoriai gilina žinias apie technologinius procesus, o transporto priemonių remontininkai praktiškai mokosi nustatyti ir šalinti techninius gedimus.
Ne mažiau svarbus praktinis pasirengimas ir paslaugų sektoriaus profesijose. Būsimieji virėjai mokosi maisto gamybos technologijų, darbo organizavimo, higienos reikalavimų, o vizualinės reklamos gamintojai ugdo kūrybinius ir technologinius gebėjimus.
Kiekviena tokia pamoka – žingsnis link profesinio savarankiškumo. Mokiniai mokosi ne tik atlikti užduotį, bet ir planuoti darbą, laikytis saugos reikalavimų, bendradarbiauti bei atsakyti už galutinį rezultatą.
Keičiasi ir požiūris į profesinį mokymą
Visuomenėje vis dar pasitaiko stereotipų apie profesinį mokymą, tačiau šiuolaikinės profesinės mokyklos gyvenimas gerokai platesnis nei vien pamokos ir praktiniai užsiėmimai.
Mažeikių politechnikos mokykloje mokiniai dalyvauja renginiuose, edukacinėse išvykose, kūrybinėse iniciatyvose, profesinio meistriškumo konkursuose, tarptautiniuose projektuose ir bendruomenės veiklose.
Mokyklos direktorė Tatjana Kinčinienė įsitikinusi, kad šiandien svarbu ne tik rengti kvalifikuotus specialistus, bet ir keisti visuomenės požiūrį į profesinį mokymą. „Norime, kad visuomenė pamatytų, kiek daug geba mūsų mokiniai. Kartais užtenka apsilankyti praktinėje pamokoje ir stebėti, kaip jaunas žmogus savarankiškai atlieka sudėtingą užduotį, kad suprastum profesinio mokymo vertę. Čia auga būsimi specialistai, kurie po kelerių metų dirbs mūsų regiono įmonėse, kurs savo verslus ar tęs mokslus. Turime daugiau kalbėti apie jų pasiekimus, rodyti jų darbus ir didžiuotis tuo, ką jie sugeba”, – sako T. Kinčinienė.
Pasak direktorės, šiuolaikinė profesinė mokykla turi suteikti jaunam žmogui kur kas daugiau nei profesinę kvalifikaciją. „Mums svarbu, kad mokinys ne tik gerai išmanytų pasirinktą profesiją, bet ir gebėtų bendrauti, dirbti komandoje, nebijotų imtis iniciatyvos, būtų kūrybiškas ir pasitikėtų savimi. Todėl didelį dėmesį skiriame neformaliajam švietimui, mokinių saviraiškai, bendruomenės stiprinimui. Norime, kad kiekvienas jaunas žmogus mūsų mokykloje jaustųsi pastebėtas, reikalingas ir turėtų galimybę atskleisti savo talentus”, – pabrėžia mokyklos vadovė.
Direktorės teigimu, ne mažiau svarbu parodyti visuomenei tikrąjį profesinės mokyklos gyvenimą – mokinių kasdienybę, jų pastangas, pirmuosius savarankiškus darbus ir pasiektus rezultatus. „Profesinis mokymas šiandien – tai galimybė atrasti save, įgyti paklausią profesiją ir užtikrintai žengti į darbo rinką. Norime, kad mūsų mokiniai didžiuotųsi savo pasirinkimu, o jų tėvai matytų, kokias perspektyvas suteikia profesinis išsilavinimas”, – sako Tatjana Kinčinienė.
Galimybės mokytis ir už Lietuvos ribų
Mažeikių politechnikos mokykla dalyvauja tarptautinėse „Erasmus+” programose, kurios suteikia mokiniams galimybių įgyti profesinės patirties užsienyje, susipažinti su kitų šalių darbo kultūra ir tobulinti bendrąsias kompetencijas. Tokios patirtys padeda mokiniams tapti savarankiškesniems, drąsiau bendrauti ir suprasti, kad įgyta profesija gali atverti galimybes ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje darbo rinkoje.
Svarbi mokyklos veiklos dalis – ir profesinis orientavimas. Organizuojami susitikimai, praktiniai užsiėmimai bei pažintinės veiklos, kurių metu jaunesni mokiniai gali susipažinti su skirtingomis profesijomis ir geriau suprasti, kokių gebėjimų joms reikia.
Penki dešimtmečiai patirties ir naujos kartos specialistai
2026-ieji Mažeikių politechnikos mokyklai ypatingi – šiemet ji mini 50 metų veiklos sukaktį. Per šį laikotarpį keitėsi profesijos, technologijos, darbo rinkos poreikiai, tačiau pagrindinė mokyklos misija išliko ta pati – suteikti žmonėms žinių, praktinių gebėjimų ir galimybę kurti savo ateitį. Šiandien mokyklos dirbtuvėse ir praktinio mokymo erdvėse besimokantys jaunuoliai – būsimi regiono įmonių darbuotojai, savo sričių specialistai ir galbūt būsimų verslų kūrėjai. Jų profesinis kelias prasideda nuo pirmųjų pamokų, pirmųjų bandymų, klaidų, atradimų ir savarankiškai atliktų darbų.
Ypač reikšmingas yra 2026 m. rugsėjį pradėtas infrastruktūros modernizavimo projektas „Investicijos į profesinio mokymo infrastruktūrą Mažeikių politechnikos mokykloje”. Beveik 2 mln. eurų investicija skirta automatinių sistemų mechatronikos ir metalo apdirbimo staklininko praktinio mokymo bazėms. Numatyta diegti automatizavimo, robotikos, programuojamų loginių valdiklių (PLC), CNC staklių ir kitus Pramonės 4.0 sprendimus. Tai reiškia, kad mokyklos tikslas nėra tiesiog „mokyti naujų profesijų”. Tikslas – parengti žmogų darbui aplinkoje, kurioje vis daugiau procesų yra automatizuoti, skaitmenizuoti ir valdomi išmaniosiomis technologijomis.
O Mažeikių politechnikos mokyklos šūkis „Profesija prasideda čia” šiandien įgauna labai konkrečią prasmę – čia prasideda ateities specialistų kelias.
Kaip mokykla keičiasi kartu su darbo rinka ir technologijomis?
Mokyklos istorija labai aiškiai rodo, kad profesinis mokymas turi keistis kartu su regiono ekonomika. Iš pradžių mokykla buvo glaudžiai susijusi su naftos perdirbimo pramonės poreikiais, o šiandien jos partnerių ratas gerokai platesnis – tai metalo apdirbimo, elektros inžinerijos, gamybos, viešbučių, paslaugų ir kitų sričių įmonės. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama programų atnaujinimui. Svarbi naujovė – galimybė gimnazistams rinktis atskirus profesinio mokymo modulius. Tai leidžia profesiją išbandyti dar mokantis bendrojo ugdymo mokykloje. Mokykla taip pat aktyviai naudoja tarptautinio mobilumo galimybes. Pavyzdžiui, mokiniai vyksta į profesines stažuotes užsienyje, kur mokosi realiose darbo vietose ir tobulina ne tik profesines, bet ir kalbines bei bendrąsias kompetencijas.
Dar vienas svarbus žingsnis – skaitmenizacija. Mokykla 2025 m. laimėjo „Kokybės konkurso” apdovanojimą skaitmenizacijos srityje, o jos strateginiuose planuose numatyta plėtoti skaitmenines mokymo aplinkas ir infrastruktūrą.
Ypač reikšmingas yra 2026 m. rugsėjį pradėtas infrastruktūros modernizavimo projektas. Beveik 2 mln. eurų investicija skirta automatinių sistemų mechatronikos ir metalo apdirbimo staklininko praktinio mokymo bazėms. Numatyta diegti automatizavimo, robotikos, programuojamų loginių valdiklių (PLC), CNC staklių ir kitus Pramonės 4.0 sprendimus. Tai reiškia, kad mokyklos tikslas nėra tiesiog „mokyti naujų profesijų”. Tikslas – parengti žmogų darbui aplinkoje, kurioje vis daugiau procesų yra automatizuoti, skaitmenizuoti ir valdomi išmaniosiomis technologijomis.
