Regionas „Instagram“ atrodo puikiai. Bet ar jaunas žmogus jame mato savo ateitį?
Kodėl jaunas žmogus, užaugęs mažesniame Lietuvos mieste, nusprendžia išvažiuoti ir kodėl vėliau ne visada nori sugrįžti? Dažnai pirmiausia pagalvojame apie darbo vietas, atlyginimus ar studijų galimybes. Tačiau svarbu ir tai, kokį regiono gyvenimo vaizdą jaunas žmogus mato skaitmeninėje erdvėje ir ar jame gali įžvelgti savo ateities galimybes.
Socialiniuose tinkluose Lietuvos regionai gali atrodyti patraukliai: gražios aikštės, festivaliai, vietos žmonės, seni dvarai ar įspūdingi gamtos kampeliai. Tokie vaizdai gali paskatinti atvykti į konkretų regioną savaitgaliui. Tačiau ar tai jaunam žmogui padeda įsivaizduoti gyvenimą čia – nuo studijų ir darbo iki nuosavo verslo ar šeimos kūrimo?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkai, tyrinėdami skaitmeninės komunikacijos, kultūrinės tapatybės ir regionų patrauklumo jaunimui sąsajas (projektas DICRA*), nagrinėja, kokią informaciją apie gyvenimą regione jaunas žmogus randa skaitmeninėje erdvėje ir kaip ją priima.
Ką jaunas žmogus mato už gražaus vaizdo?
Projekto, kuriam vadovauja MRU doc. dr. Miglė Černikovaitė, tyrėjai jau išanalizavo 302 „Facebook“, „Instagram“ ir savivaldybių interneto svetainių turinio vienetus iš 10 Lietuvos apskričių ir 40 savivaldybių. Tyrimą papildė 18–29 metų jaunimo apklausa, kurioje dalyvavo 136 respondentai. Analizuojant regionų komunikaciją paaiškėjo, kad joje daug vietos skiriama kultūrai, renginiams, žmonėms ir bendruomenei pristatyti. Tačiau beveik devyniuose iš dešimties analizuotų atvejų pasakojimas buvo silpnas arba jo apskritai nebuvo, o beveik trijuose ketvirtadaliuose turinio vietos išskirtinumas buvo menkai išreikštas.
Įsivaizduokime du socialinių tinklų įrašus apie tą patį miestelį. Pirmajame – vasaros festivalio nuotraukos, pilna aikštė žmonių ir kvietimas užsukti į renginį. Antrajame – to paties miestelio gyventoja, jauna moteris, pasakoja, kodėl po studijų grįžo, kokį darbą susirado ar kokią veiklą pradėjo, ką veikia laisvalaikiu ir kuo jai patinka šis miestas. Abu įrašai gali būti patrauklūs, tačiau antrasis atsako į kitą klausimą: ne tik ką čia galima pamatyti, bet ir kaip čia galima gyventi. Tai svarbu ir vertinant jaunimo požiūrį. Daugiau nei pusė apklaustų jaunuolių teigė vertinantys pasakojimą, paremtą realiais regiono potyriais, o tokio turinio pateikimas siejosi ir su didesniu pasitikėjimu regiono komunikacija.
Gražu aplankyti. Bet ar norisi čia gyventi?
Tyrėjai pastebėjo ir dar vieną aspektą: regionų komunikacijoje gerokai daugiau kalbama apie tai, ką vietovėse galima pamatyti ar nuveikti, nei supažindinama su informacija, kaip čia įsikurti ir kurti savo gyvenimą. Informacija apie darbo galimybes sudarė vos 5 proc. analizuoto turinio, apie mokymosi galimybes – 2 proc. Tuo tarpu jaunimo apklausoje daugiau nei ketvirtadalis respondentų studijas, o daugiau nei trečdalis – darbą įvardijo kaip svarbius regiono patrauklumo aspektus. Taigi skaitmeninė komunikacija gali sėkmingai sudominti vieta, tačiau vien to neužtenka, kai jaunas žmogus svarsto apie studijas, darbą ar gyvenimą konkrečioje vietoje.
Šis skirtumas svarbus ir kalbant apie regionų atsparumą. Jaunų žmonių išvykimas reiškia mažėjantį gyventojų skaičių, o regionas kartu praranda dalį būsimo žmogiškojo kapitalo, įgūdžių ir potencialaus verslumo. Todėl DICRA tyrėjai siūlo į regionų ir jaunimo santykį pažvelgti plačiau: ar jauni žmonės gali būti ne tik komunikacijos auditorija, bet ir aktyvūs regiono gyvenimo dalyviai?
Parodyti neužtenka, svarbu – įtraukti
Šis klausimas – aktualus, analizuojant, kas kuria turinį apie regionus. Žmonės ir bendruomenės matomi daugiau nei pusėje analizuoto turinio, tačiau jų pačių kuriami įrašai sudarė vos 2,6 proc. visos analizuotos medžiagos. Tyrėjai įžvelgia dalyvavimo paradoksą: apie vietos žmones komunikuojama gana dažnai, tačiau jų pačių balsas skaitmeninėje regionų komunikacijoje girdimas gerokai rečiau. Tuo tarpu šiek tiek daugiau nei pusė apklaustų jaunuolių nurodė, kad gyventojų kuriamas turinys didina regiono patikimumą.
Tai leidžia kitaip pažvelgti ir į pačią regionų komunikaciją. Jaunas žmogus gali būti ne vien tas, kuriam rodoma, kuo konkreti vieta patraukli. Jis gali pats pasakoti apie gyvenimą joje, dalintis savo patirtimi, įsitraukti į vietos gyvenimą ir kurti jo matomumą kitiems.
Todėl tyrėjai siūlo daugiau dėmesio skirti vartotojų kuriamam turiniui ir dialogui, vietos kultūrą bei tapatybę sieti ne tik su renginiais ar paveldu, bet ir su studijomis, darbu, inovacijomis bei gyvenimo kokybe. Regionų komunikacijos sėkmę, jų teigimu, svarbu vertinti pagal tai, ar auditorija įsitraukia bei prisideda, o ne vien pagal pasiekiamumą ar „patinka“ paspaudimus. Juk jaunam žmogui – svarbu suprasti, kaip regione galėtų atrodyti jo paties gyvenimas, o ne vien pamatyti gražų regiono vaizdą.
