Prancūzijoje dėl padėties mokyklose protestuoja tūkstančiai žmonių
Antradienį visoje Prancūzijoje, atidžiai stebint gausioms policijos pajėgoms, į gatves rinkosi tūkstančiai demonstrantų, o prie jau kelias dienas protestuose, kuriuos temdo smurtiniai susirėmimai, geresnių sąlygų reikalaujančių moksleivių prisijungė ir profesinių sąjungų atstovai bei mokytojai.
Nuo rugsėjo pabaigos moksleiviai blokuoja šimtų vyresniojo mokyklinio amžiaus jaunimui skirtų mokymo įstaigų duris. Jie skundžiasi mokytojų trūkumu, perpildytais tvarkaraščiais, prastos būklės klasėmis ir karščiams nepritaikytais mokyklų pastatais.
Profesinės sąjungos, žmogaus teisių organizacijos ir moksleiviai kaltina valdžios institucijas neproporcingu jėgos naudojimu. Pirmadienį policijai panaudojus kurtinamąją granatą vienas paauglys neteko plaštakos, o kitam jaunuoliui buvo išmušti dantys, kai policija iš granatsvaidžio šovė jam į galvą.
Neramumai kilo likus vos keliems mėnesiams iki 2027 m. įvyksiančių prezidento rinkimų, per kuriuos bus renkamas centristinių pažiūrų prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinis. Apklausose aukštas pozicijas užima ilgametė kraštutinių dešiniųjų politikė Marine Le Pen, nors ji yra nuteista korupcijos byloje.
Tarp tūkstančių moksleivių, tėvų, mokytojų ir profesinių sąjungų narių, žygiavusių antrame pagal dydį šalies mieste Marselyje, buvo aštuoniolikmetė Oceanne.
„Mes tiesiog norime išgelbėti savo švietimo sistemą ir gauti išsilavinimą“, – šalies pietuose įsikūrusiame uostamiestyje sakė ši savo pavardės nenurodžiusi paauglė.
Ji pasakojo susidūrusi su mokytojų trūkumu – jų arba niekas nepavaduodavo, arba juos pakeisdavo, jos žodžiais, niekam tikę pavaduojantys mokytojai.
Kitas moksleivis laikė plakatą, kuriame skundėsi pamokų kiekiu.
„Tvarkaraščiai tokie pat perpildyti kaip Le Pen teistumų sąrašas“, – buvo parašyta plakate, pašiepiant kraštutinių dešiniųjų kandidatę į prezidentus.
Vakariniame Nanto mieste tūkstančiai žmonių antradienio rytą pradėjo eitynes nešini didžiuliu transparantu su užrašu „Mokyklos be pinigų – šalis be ateities.“
Ankstyvą popietę didelės eitynės turėjo prasidėti ir Paryžiaus centre.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iki tol į antradienio demonstracijas jau buvo susirinkę 86 tūkst. žmonių, o vėliau Paryžiuje prie protestuotojų turėjo prisijungti dar iki 40 tūkst. žmonių.
Policijos brutalumas
Ryte protestuotojai rinkosi ir prie mokyklų.
Vakarų Prancūzijos Reno miesto mokytojas Romainas Dubourgas sakė, kad jis ir kiti mokytojai susirinko prie mokyklos „Chateaubriand“ parodyti paramą moksleiviams.
„Su maždaug 30 kolegų kalbėjomės apie policijos brutalumą, kurį teko patiems stebėti, ir nusprendėme būti šalia savo mokinių, jei jiems mūsų prireiktų“, – AFP sakė jis.
Nors daugelis protestų buvo taikūs, kai kurie demonstrantai sukėlė gaisrus, niokojo autobusų stoteles ar susirėmė su riaušių policija.
Policija atsakė panaudodama lazdas, ašarines dujas ir specialiuosius šaudmenis riaušėms malšinti.
Vyriausybės duomenimis, nuo protestų pradžios sužeista 215 moksleivių ir 715 policijos pareigūnų.
Pirmadienį sprogus riaušių policijos paleistai specialiajai granatai vienas penkiolikmetis neteko plaštakos.
Vyriausybė mėgina spręsti protestuotojų keliamas problemas, tačiau kartu kaltina radikaliosios kairės partiją „Nepalūžusi Prancūzija“ (LFI) stovint už šio judėjimo.
Ilgametis LFI politikas ir kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas tvirtai remia protestus, tačiau ragina protestuoti taikiai.
Tūkstančiai sulaikytųjų
Ministro pirmininko Sebastieno Lecornu biuras paragino protestuotojus demonstracijas rengti taikiai.
Profesinės sąjungos CGT vadovė Sophie Binet pareiškė, kad jos nariai dalyvaus protestuose, kad apsaugotų moksleivius.
Žaliųjų lyderė Marine Tondelier paragino vietos pareigūnus ir tėvus apsirengus baltos spalvos drabužiais per demonstracijas eiti ginti vaikų.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pirmadienį vakare pareiškė, kad Prancūzijos valdžios institucijoms reikėtų nutraukti pastarosiomis dienomis per moksleivių protestus vykdytas neproporcingas policijos represijas.
„Praėjusią savaitę plačiai išplitę vaizdai ir liudijimai kelia didelį susirūpinimą dėl pavojingo policijos vykdomo ašarinių dujų, lazdų ir kitokių priemonių naudojimo“, – sakė organizacijos „Amnesty International“ atstovė Anne Savinel-Barras.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurentas Nunezas pirmadienį vakare pranešė, kad nuo protestų pradžios policija pradėjo 10 vidaus tyrimų dėl įtarimų žiauriu elgesiu.
Švietimo ministerijos duomenimis, nuo protestų pradžios padegtos arba nusiaubtos 24 mokyklos.
Sulaikyta daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, 87 proc. jų – nepilnamečiai.
S. Lecornu biuro duomenimis, taip pat sužeisti 85 švietimo darbuotojai.
Ministras pirmininkas mėgino spręsti mokytojų trūkumo ir prastos būklės mokyklų pastatų renovacijos problemas.
Vyriausybė taip pat siekia priimti teisės aktus, pagal kuriuos viešąjį turtą apgadinę asmenys turėtų patys padengti remonto išlaidas, užuot tam naudojus valstybės lėšas.
Macronas sušaukė krizinį pasitarimą
Šalyje plintant protestams dėl sąlygų mokyklose, Prancūzijos prezidentas Em. Macronas antradienio vakarą sušaukė krizinį pasitarimą, kuriame bus aptarti naujausi neramumai, praneša žiniasklaida.
Pasak televizijos kanalo BFMTV ir dienraščių „Le Monde“ bei „Le Parisien“, pasitarime turėtų dalyvauti ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu, vidaus reikalų ministras Laurentas Nunezas ir švietimo ministras Edouard’as Geffray.
E. Macronas iki šiol nesikišo į vyriausybės veiksmus reaguojant į prieš savaitę prasidėjusius protestus dėl padėties mokyklose.
