Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos
Šimtai tūkstančių demonstrantų ketvirtadienį išėjo į gatves Prancūzijoje, dar vieną dieną vyko protestai ir streikai prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą. Profesinės sąjungos stengiasi išlaikyti spaudimą prieš priimant svarbų teismo sprendimą.
Keliuose miestuose, įskaitant Paryžių, kilo peštynės, kai kurie radikalūs protestuotojai trumpam padegė prezidento giriamo restorano tentą.
Protestai vyksta E. Macronui viešint Kinijoje ir yra didžiausias iššūkis per antrąją jo kadenciją. Jie rengiami prieš pensijų reformą, kurią įgyvendinus pensinis amžius bus padidintas nuo 62 iki 64 metų, žmonės turės dirbti ilgiau, kad gautų visą pensiją. Nesusitariančios šalys laukia balandžio 14 d., kai Prancūzijos Konstitucinė Taryba, turinti teisę panaikinti teisės aktus, paskelbs nuosprendį dėl reformos teisėtumo.
Demonstracijos vyko visoje šalyje, nuo Paryžiaus iki pietinių Monpeljė ir Marselio miestų. Profesinės sąjungos CGT teigimu, Paryžiuje protestavo 400 tūkst. žmonių. Radikaliau nusiteikė protestuotojai dažais apipylė policininkų skydus prie E. Macrono mėgstamos garsios užeigos „La Rotonde“. Raudonas restorano tentas užsiliepsnojo, bet ugnis buvo greitai užgesinta.
Vakariniame Nanto mieste protestuotojai svaidė akmenis į policiją, ši atsakė ašarinėmis dujomis, tai matė naujienų agentūros AFP fotografas. Paryžiuje streikuojantys geležinkelio darbuotojai trumpam įsiveržė į buvusią banko „Credit Lyonnais“ būstinę, šiame pastate dabar įsikūrusios įvairios bendrovės, įskaitant investicinę įmonę „BlackRock“. Kiti mitingai daugiausia buvo taikūs.
Policija tikėjosi, kad ketvirtadienį visoje šalyje protestuos 600 tūkst.–800 tūkst. žmonių ir dislokavo 11 500 saugumo pajėgų tvarkai prižiūrėti.
Vyriausybė tvirtina, kad reforma būtina siekiant išvengti pensijų sistemos deficito, dėl to būtina dirbti ilgiau. Kitur Europoje žmonės daugiausia išeina į pensiją vyresni nei 65-erių metų, nes gyvenimo trukmė ilgėja.
Kritikai sako, kad pensijų reforma yra nesąžininga sunkius darbus dirbančių žmonių, taip pat moterų, nutraukiančių karjerą, kad augintų vaikus, atžvilgiu.
Jei Konstitucinė Taryba uždegs žalią šviesą, E. Macronas galės pasirašyti įstatymo pakeitimus. Tačiau priešprieša sumažino jo populiarumą. „Elabe“ grupės atlikta apklausa trečiadienį parodė, kad kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen įveiktų E. Macroną, jei pernai įvykę prezidento rinkimai būtų surengti dabar.
