G-7
Faktas:
Rusija nebuvo pakviesta į ekonomiškai stipriausių valstybių vadovų susitikimą. Neformaliai dalyvavo Irano užsienio reikalų ministras.
Diagnozė
Pagal apibrėžimą ekonomiškai svarbiausių valstybių vadovų susitikimo tikslas turėtų būti visų pirma pasaulio padėties aptarimas, ir bendri veiksmai kaip geriu tvarkyti tą pasaulio ekonomiką. Tačiau jau ne pirmi metai G-7 susitikimas ekonominės pasaulio būklės visiškai neįtakoja. Svarbiausia – neformalūs politiniai pasikalbėjimai. Jų būta daug, bet svarbiausios temos – dvi.
Pirma – Rusija. Ar ji yra viena iš tų svarbiausių šalių? Rusija labai nori tokia būti ir jau beveik beveik atsikovojo savo vietą „po saule“, tačiau galiausiai gavo „niuksą“ sukti vežimą namo. Grįžti į elitinį klubą be bausmės nepavyko. Skirtinai nuo Europos Tarybos, kuri Maskvai atleido geopolitines nuodėmes, didžiosios šalys galiausiai sutarė bent jau kol kas to nedaryti. Tad karas dėl Rusijos baigėsi Rusijos pralaimėjimu. O gal Rusija paprasčiausiai apgauta..
Tikėtasi juk… Putinas lankėsi pas Macroną, atostogaujantį Paryžiuje, ne šiaip sau, ne pasideginti pliaže, Rusijai reikėjo Prancūzijos paramos, o Putinas gavo dialogą apie Siriją, Ukrainą, Iraną ir kitus nemalonius dalykus.
Gal Prancūzija nėra jau toks naivus „kvailiukas“ tarnaujantis Rusijos interesams, o gal ir pripažino, kad planas buvo nevykęs. Apie Trumpo meilę Rusijai geriau nekalbėti. Juk jos ir nėra…
Antra – Iranas. Šalies užsienio reikalų ministras atvyko asmeniniu Macrono kvietimu, idant siekdama susitarti dėl sankcijų panaikinimo ir tolesnės draugystės (labiausiai su Europa). Macrono planas viską išspręsti tiesiog atsivedu už rankytės iranietį, ir šį kartą nevykęs, JAV prezidentas „pasiuntė“ iranietį kažkur nearti ir patarė nebandyti kokiems nors prancūzams reguliuoti Amerikos reikalus. Tie reikalai gi pasirodo ne tokie jau sudėtingi: JAV baudžia Iraną už branduolinių susitarimų laužymą, ir aiškina, kad nesaugu leisti alatoloms gamintis branduolinius ginklus. Europiečiai gi nori kažkaip išsisukti iš tų branduolinių programų: gaminkitės sau bombą, mums tik prekyba svarbu.. Politikos okulistai konstatuotų progresuojančią trumparegystę.
Ekonominė recesija
Faktas:
Vis daugiau specialistų kalba apie naujos ekonominės krizės pradžią.
Diagnozė:
Saugumo politikos paradoksas yra tas, kad kuo labiau ruošiesi karui, tuo mažesnė tikimybė, kad jis tikrai įvyks. Krizei šį kartą visi ruošiasi, krizės visi bijo, tad vis didėja tikimybė, kad atsipirksime nedideliais ekonomikos sunkumais.
O sunkumai vis aiškiau matosi, ir šį kartą sunkumai – politiniai. Kinija stagnuoja, Kinijos pinigai ir investicijos, dar prieš kelis metus laikyti draugiška parama, dabar matoma, kaip kiniškasis pavojus. Europos ekonomikos (Vokietija ypač) „spaudžia stabdžius”, bankai ima nepasitikėti klientas ir jų finansiniais projektais. JAV pasiruošusi „skandinti” Kiniją finansinėmis sankcijomis, primesti Rusijai naujas ginklavimosi varžybas.
Europos Sąjunga? Čia daug godžių žmonių, taip norinčių gyventi dar geriau, kad nesibodinčių rizikingais finansiniais projektas. Daug kartų nudegę… bet ir vėl.
Jemenas
Faktas:
Vadinamieji Houtni sukilėliai užėmė svarbiausią pietinio Jemeno miestą – Adeną.
Diagnozė:
Iranas laimi, Saudo Arabiją gėdingai draukiasi. Oficiali šalies valdžia praktiškai išstumta iš visų strategiški svarbių šalies vietų, įskaitant sostinę.
Vadinamas pilietinis karas Jemene – tai mūšio laukas tarp minėtų dviejų šalių, siekiančių tapti regiono lyderėmis. Tai ir JAV pralaimėjimas, nes ji remia tikrai ne Iraną. Amerika negali gėdingai baigti dalyvavimo šiame kare, tad… tikėkimės strateginio persigrupavimo ar dar ko nors intensyvesnio.
Užsk. Nr. EV-138
