Iš Lietuvos ūkiniai gyvūnai daugiausia eksportuojami veislei ir auginimui
Kelių metų tendencijos rodo, kad iš Lietuvos ūkiniai gyvūnai (galvijai, avys ir ožkos) dažniausiai parduodami ne skerdimui, o veislei ar tolesniam auginimui. Didžioji dalis jų yra vežami į Europos Sąjungos bei kai kurias trečiąsias šalis. Nevyriausybinių gyvūnų gerovės organizacijų paskelbtame tyrime pateikiami bendri daugelyje šalių vykdyto tyrimo rezultatai ir akcentuojami nustatyti pavieniai pažeidimai, tačiau pateikiama per mažai duomenų, objektyviai atspindinčių situaciją kiekvienoje iš tyrime dalyvavusių šalių.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2016m. iš Lietuvos išsiųsta 2081 galvijų siunta (131 687 galvijai), iš jų – 727 ilgos galvijų kelionės (80 243 galvijai), iš kurių 78 proc. (62 232) buvo skirti veislei. Tiesiogiai skerdimui skirti gyvūnai sudarė tik 2 % (1 820) iš Lietuvos išvežamų galvijų. Daugiausiai praėjusiais metais galvijų eksportuota į Italiją, Turkiją, Lenkiją, Olandiją, Ispaniją, Izraelį, Austriją ir kt. Avių iš Lietuvos per 2016 metus buvo išvežta 20 siuntų (iš viso 2 616), iš kurių 14 siuntų (1 281 gyvūnas) išvežta skerdimui. Daugiausiai šių gyvulių išvežta į Vokietiją ir Olandiją.
„VMVT gyvų ūkinių gyvūnų eksporto kontrolei yra skiriama ypatingai daug dėmesio, paskirtas specialistas kontroliuoja kiekvieną gyvūnų siuntai išrašomą veterinarijos sertifikatą bei vykdo patikrinimus teritoriniuose VMVT padaliniuose gyvūnų krovimo metu. Taip pat yra palaikomi nuolatiniai kontaktai su gyvūnų paskirties vietoje kontrolę atliekančiomis trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, renkami duomenys apie kelionės eigą. Visų šių priemonių tikslas – užtikrinti, kad iš Lietuvos išvežamų gyvūnų gerovės reikalavimai atitiktų aukščiausius ES standartus. Aš, kaip Lietuvos delegatas Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijoje (OIE), šios organizacijos generalinės sesijos metu šiuos klausimus aptarsiu su trečiųjų šalių, Lietuvos prekybos partnerių, delegatais“, – pabrėžė VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Tikrinant iš Lietuvos išvežamų gyvūnų sveikatą ir gerovę, yra įvertinamas kiekvienos ilgos kelionės (trunkančios daugiau nei 8 val.) maršrutas ir numatytas poilsio laikas, vertinama, ar gyvūnus kelionės metu lydės pakankamą kvalifikaciją turintys asmenys. Iš Lietuvos išvežamų gyvų gyvūnų transportavimo pažeidimai nustatomi labai retai, t.y. mažiau nei 5 % visų ilgų kelionių. Pavyzdžiui, 2016 m. tokių pažeidimų nustatyta 34 galvijų siuntose iš visų 2081 patikrintų, taip pat gauti pranešimai apie kelionių metu nugaišusius 24 galvijus (0,03 %), avių transportavimo metu pažeidimų nebuvo nustatyta.
Pasak V. Paulausko, atsirandančios naujos galimybės eksportuoti mėsą ir jos produktus skatina Lietuvoje vystyti galvijininkystę, tačiau nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos taikyti draudimus eksportuoti gyvus gyvūnus į trečiąsias šalis, kuriose galiojantys reikalavimai gyvulių laikymui, transportavimui ir skerdimui neatitinka ES reikalavimų, turi būti sprendžiamos Europos Sąjungos mastu. „Europos Komisija ir OIE šią problematiką puikiai žino ir aktyviai dirba su trečiosiomis šalimis, siekdami įgyvendinti vieningus gyvūnų apsaugos standartus tiek ilgų kelionių, tiek ir skerdimo metu“, – sakė V. Paulauskas.
