15 birželio, 2020
Bronius Vertelka | XXI amžius

Kūrybinė išmonė ateina iš savęs

Baisogalietis medžio meistras Edvardas Belokopitovas, į internetą įkėlęs šv. Jurgio – gėrio pergalės prieš blogį simbolio – statulėlę, taip norėdamas išreikšti ypatingą pagarbą su koronaviruso pandemija besigrumiantiems medikams, sulaukė ypatingo atsako. Viena gydytoja, sutikusi tautodailininką, sakė, jog tai ją pravirkdė.

Išmonė ateina iš savęs, o ne didelio mokslo ragavus

Tautodailininkas dirba taip, kad ir paties, ir kitų širdis malonintų. Jis prisipažino: šv. Jurgį drožė net tris mėnesius, kai kitas tai būtų padaręs per pusdienį. Užtat menininko dirbinių rasi daugybėje pasaulio šalių.

E. Belokopitovas sako esąs tingus, kitiems pomėgiams save išdalijantis. Tikru darbštumo etalonu jis laiko Eduardą Titą, su kuriuo susipažino vieno medžių drožėjų plenero metu. Šis stengiasi tobulėti, nuolat mokosi. Patiko patys pirmieji E. Tito darbai. Šiemet vasarį dalyvavęs knygos apie jo kūrybą pristatyme (dabar E. Titas gyvena Miežiškiuose, Panevėžio r.) Edvardas įsitikino, kad jis – ne tik nuostabus drožėjas, bet ir šiaip nuostabus vyras, neturintis pavydo jausmo. E. Titas jau atsiskleidžia ir kaip tapytojas.

Drožėjas sako: per savo gyvenimą sutiko daugybę žmonių, kurie atrodė nuoširdūs, geri, bet laikui bėgant jie kažkaip pasikeitė. Kiekvienas menininkas turi savo kūrybos stilių, o jis pats yra individualybė. Geras menininkas, anot baisogaliečio, – ne didelio mokslo paragavęs, bet tas, kuriam išmonė ateina iš savęs, per širdį, per jausmus. Vienas darbas atrodo geriau, kitas – prasčiau. Bet jokiu būdu negalima peikti kuriančiojo. Jis dirba, o ne gulinėja ant lovos ar postringauja, koks jis vargšas, kodėl nepripažįstami jo kūriniai.

E.Belokopitovas Pakiršinio etninės kultūros ir amatų centre moko drožybos. Medžio apdirbimas – ne lipdymas iš molio, su juo elgtis reikia ypač atsakingai. Iškart teigiamo rezultato negausi. Tik per darbą įgyjamas pripažinimas. Pigiai to nepasieksi. Pasitaiko, jog vien įsipjovus pirštą, sumažėja potraukis apdirbti medį, o antrą kartą įsipjovus, jis visiškai pradingsta.

Drožėjo atmintis išsaugojo tai, nors gal 60 metų praslinko. Brolis padarė traktoriuką, jo galiniams ratams pritaikė dvi medžio nuopjovas, o iš kaladėlių padarė kabiną ir priekinius ratus. Iki šiandien Edvardui tai atrodo gyva, tiesiog stovi prieš akis.

Kas išmokta, neslegia pečių

Pastebėjus, kad drožėjo kairioji ranka neturi trijų vidurinių pirštų, E. Belokopitovas neišsisukinėjo: „Kai kam sakau, jog juos praradau tarnaudamas Afganistane. Iš tikrųjų – skrosdamas medį. Ranka slystelėjo – ir pirštų nėra. Anksčiau pjovimo staklės neturėjo reikiamų apsaugos priemonių. Šiuolaikinės saugios“.

Edvardui artimesnė pažintis su medžiu prasidėjo ėmus skobti laivelius iš drebulės žievės. Paskui su bendraamžiais „kariavo“ – drožė šautuvus, kardus, laidynes, lankus. Rinko įdomesnes medžių šakas ir iš jų darė kompozicijas. Įgijo rimtą  supratimą apie spalvotųjų metalų kaldinimą.

Lankydamas vaikų darželį susidomėjo lipdymu iš plastilino. Namuose mūrijant krosnį, su seserimi „pasisavino“ molio savai gamybai. Taip atgimė animacinių filmų, pasakų herojai. Būdavo nepatenkinti, jeigu saulėje džiovinami molinukai suskeldėdavo.

E. Belokopitovas neturėjo tikrų drožybos mokytojų. Mokykloje lankydamas darbščiųjų rankų būrelį susidomėjo deginimu ant medžio. Toks užsiėmimas įtraukdavo tiek, jog net tekdavo varyti namo ruošti pamokų. Buvo šaunus šokėjas. Kultūros namuose lankė šokių kolektyvą. Išmoko groti mušamaisiais muzikos instrumentais, armonika. Su Baisogalos kaimo kapela „Žvangulis“ ir su Panevėžio liaudiškų dainų ir šokių ansambliu „Pynimėlis“ Edvardas aplankė daugybę pasaulio šalių.

Prof. A. Vyšniauskaitė, išgirdusi E. Belokopitovą, nusistebėjo: „Taip gražiai kalba lietuviškai, bet pavardė – rusiška!“

„Visgi esu lietuvis“, – didžiuojasi baisogalietis medžio meistras.

Nemažai vertybių perėmė iš tėvo

Belokopitovų šeimoje augo 7 vaikai. Tėvas, turėjęs rusišką pavardę, buvo iš Donbaso. Mama – iš Pliuškių kaimo, keliolika kilometrų nuo Baisogalos.

Tėvas buvo nagingas meistras. Primityviais įrankiais gamindavo baldus, karnizus. Buvo ir aukščiausios klasės šaltkalvis, ir puikus šokėjas, ir pasakotojas bei dainininkas. Kartą vyresnieji Edvardo broliai iš mokyklos parsinešė dombrą ir mandoliną. Tėvo rankose jie iš karto atgijo.

Edvardas specialiai muzikos nesimokė. Ganydamas bandą pamiškėje, traukdavo rusiškas dainas, išmoktas iš tėvo dainyno.

Su žmona Rita, puikia mezgėja ir kulinare, Edvardas užaugino dukrą ir sūnų. Vaikai įsikūrė Anglijoje, bet jų mintys visados su gimtine Lietuva. E. Belokopitovas – jau keturių vaikaičių senelis.

 

 


13 liepos, 2025

Pasaulinę lietuvių filmo „Svečias” premjerą prestižiniame Karlovi Varų kino festivalyje vainikavo įspūdingas įvertinimas – Vytautas Katkus pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą. […]

7 liepos, 2025

Prie Druskininkuose atidengtos skulptūros poeto Justino Marcinkevičiaus atminimui visą savaitgalį būriavosi žmonės. Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio sukurtas […]

Muziejininkė, Žeimelio bendruomenės pirmininkė Daiva Skrupskelytė / Daivos Červokienės nuotr.
4 liepos, 2025

ŽEIMELIS. 525-ąsias įkūrimo metines minintis Šiaurės Lietuvos miestelis šiemet yra viena iš šalies mažosios kultūros sostinių. Šv. apaštalų Petro ir […]

3 liepos, 2025

Šį pavasarį trijose Šalčininkų rajono mokyklose vykusiuose kūrybiniuose užsiėmimuose 12–18 metų jaunuoliai bendradarbiavo su profesionaliais aktoriais. Projekto „Receptas kultūrai“ dalyviai […]

1 liepos, 2025

Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu paskirtos Kultūros centrų premijos už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą. „Kultūros centrai yra […]

27 birželio, 2025

Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyvai „Klaipėdiečio tribūna” sukanka 20 metų. Tai unikali atvira erdvė gyventojams, kviečianti prieš kiekvieną miesto tarybos […]

„FIXUS Mobilis“ nuotr.
27 birželio, 2025

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ įgyvendinamas edukacinis projektas „PASIDAIRYK PATS“ (oficialus pavadinimas […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
26 birželio, 2025

2025 m. birželio 13–23 d. Šiauliuose, Talkšos ežero pakrantėje, įvyko išskirtinis, originalumu ir autentika alsuojantis kūrybinis vyksmas didelio formato šamotinių […]

25 birželio, 2025

2025 m. birželio 23 d. Šiauliuose nuaidėjo Joninės – šventė, kvietusi leistis į pojūčių kupiną kelionę per keturias gamtos stichijas: […]

23 birželio, 2025

Lenkijos kultūros ministerija rengia planus Rusijos invazijos atveju į užsienį perkelti vertingiausius meno kūrinius, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“. […]

21 birželio, 2025

Į Dainų šventės renginių programą Seimas oficialiai įtraukė Pasaulio lietuvių vienybės dieną, kurioje dalyvauja užsienio lietuvių bendruomenės ir jų vaikų, […]

18 birželio, 2025

Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje birželio 17-ąją šiltai sutikta buvusi ilgametė ,,Šaltinėlio“ mokyklos direktorė, pedagogė, dainų ansamblio ,,Atgaiva“ narė  Alytė […]

Didvyžių parapijos žmonių grupė gegužines gieda prie Valaičių sodybą Žynių kaime menančio kryžiaus / Birutės Nenėnienės nuotr.
18 birželio, 2025

Vėsoką gegužės pavakarę, horizonte telkiantis lietaus debesims, per žydinčių rapsų ir bekylančių žiemkenčių laukus prie Žynių kaimo kryžiaus nuskambėjo Didvyžių […]

16 birželio, 2025

Šiauliai tampa vis patrauklesniu miestu grįžtantiesiems – vien per 2024 metus į Saulės miestą sugrįžo beveik 800 lietuvių. Ši tendencija […]

12 birželio, 2025

Šiandien Europos Komisija ir „Europa Nostra“ paskelbė 2025 metų Europos paveldo apdovanojimų laimėtojus. Juos išrinko nepriklausoma 11 ekspertų komisija, įvertinusi […]

11 birželio, 2025

Populiarumo rekordus mušantis gastronominis turizmas gali tapti puikiu kelionės kelrodžiu. Rinktis, kur keliauti pagal pilvą? Kodėl gi ne! Štai kuo […]

Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijos mokinių programėlė / Danutės Krikščiūnienės nuotr.
6 birželio, 2025

Gegužės 30 dieną Talkonyse (Pasvalio r.), kunigo kankinio Alfonso Lipniūno gimtinėje, surengta, tradicinė šventiška Mojava. Šiose gegužinėse pamaldose svečiavosi Panevėžio […]

30 gegužės, 2025

Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, prasidėjęs dar 1965 metais, šiemet jau 61-ąjį kartą pražysta eilėmis. Lietuvoje šį iškilų kultūrinį įvykį […]

30 gegužės, 2025

Panevėžio rajono savivaldybės skiriama Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija šiemet atiteko rašytojui Alvydui Šlepikui už 2023 metais išleistą knygą „Namas anapus […]

29 gegužės, 2025

Gegužės 29 d. Vilniuje, Užupio ir Krivių gatvių sankryžoje, buvo atidengta skulptūra, skirta 2008 m. mirusiam poetui Sigitui Gedai. Nepaisant […]

Regionų naujienos