Atgijo Šv. Petro ir Povilo atlaidai

ŽEIMELIS. 525-ąsias įkūrimo metines minintis Šiaurės Lietuvos miestelis šiemet yra viena iš šalies mažosios kultūros sostinių. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje sekmadienį vyko atlaidai, kaip ir keliolikoje kitų šalies bažnyčių. Žeimelio bendruomenės pirmininkė ir Pakruojo krašto „Žiemgalos“ muziejaus, įsikūrusio  Žeimelyje, direktorė Daiva Skrupskelytė pastebėjo, kad anksčiau miestelis labiau šventė Jonines, o šiemet, mažosios kultūros sostinės metų proga, nutarė atgaivinti titulinius bažnyčios atlaidus. 

Šventė ir piknikas prie bažnyčios

Prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios tądien po šv. Mišių, kurias aukojo kun. teol. lic. Giedrius Maskolaitis iš Dotnuvos, laukė padengti stalai, vyko piknikas su suneštinėmis vaišėmis, koncertavo dainų atlikėjas Vygantas Kazlauskas su akordeonistu Tadu Motiečiumi. Šventei Žeimelio žvejų klubo „Beržtalis“ atstovai privirė katilus skanios žuvienės.

„Kai praėjusiais metais pradėjau aptarnauti Žeimelio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios parapiją, žmonės sakė, kad Petrinės miestelyje yra eilinis sekmadienis. Sukosi mintis: „Ne,  taip neturi būti“. Tačiau pernai per Petrines bažnyčioje tikrai labai nedaug žmonių susirinko. Šiemet – kas kita. Todėl  esu labai laimingas, dėkingas parapijiečiams, Žeimelio bendruomenės pirmininkei ir aktyvistams. Viliuosi, kad kitais metais dar „ūgtelsime“. Daugelyje parapijų reikšmingiausi yra bažnyčios tituliniai atlaidai, panašu, kad taip bus  ir Žeimelyje“, – sakė Žeimelio, o kartu ir Kriukų klebonas kun. Raimundas Šnapštys, šioje parapijoje klebonaujantis tik antrus metus.

„Susirinko apie 150 žmonių. Norėjome, kad žmonės po šv. Mišių bažnyčioje sekmadienį neskubėtų skirstytis namo, o pabendrautų, pabūtų kartu, pasikalbėtų. Pavyko. Ir oras mums buvo palankus“, – sakė Žeimelio bendruomenės pirmininkė muziejininkė D. Skrupskelytė, beje, ir projekto  „Žeimelis – Žiemgalos Kultūros, istorijos  ir mokslo židinys“ vadovė. 

Žiemgalių genties žemių centre   

Žeimelio bendruomenės pirmininkė ir Pakruojo krašto „Žiemgalos“ muziejaus direktorė D. Skrupskelytė sakė, kad minint miestelio jubiliejų norėjosi ne tik vietos bendruomenei pristatyti save, turtingą miestelio istoriją, bet ir atskleisti unikalaus istorinio regiono – Žiemgalos – ypatumą ir svarbą Lietuvos kultūriniame ir istoriniame kontekste.

D. Skrupskelytė pabrėžė ir miestelio daugiatautiškumą. XX amžiaus pradžioje beveik pusė miestelio gyventojų buvo žydai. Jie turėjo labai didelę sinagogą, kaip rašoma, joje buvo didelė biblioteka, Žeimelyje gyveno žymus rabinas Abraomas Izaokas Kukas, jo raštai ir dabar nagrinėjami Izraelyje. Žydai turėjo daug įvairių dirbtuvėlių, bankų, mokyklų, visa tai prisidėjo prie miestelio augimo, klestėjimo. Dar Žeimelyje gyveno nemažai latvių, rusų sentikių, jie irgi įnešė savo dalį į miestelio gyvenimą. Liuteronų bažnyčia Žeimelyje turbūt pirmoji Lietuvoje buvo pastatyta, o katalikų vėliau. Sentikiai irgi miestelyje turėjo savo maldos namus. 

Pagrindinė šventė – sužydus jurginams

D. Skrupskelytė pastebėjo, kad pats Žeimelio 525-ojo gimtadienio minėjimas vyks rugsėjo 6 dieną. Tada miestelyje šurmuliuos tradicinė jurginų šventė „Pražydo jurginai Žeimely“, šventę vainikuos operos dainininkų, Šiaulių miesto simfoninio orkestro koncertas miestelio evangelikų liuteronų bažnyčioje. Koncerte skambės ir daug tuometiniame Žeimelio valsčiuje gimusio kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno kūrinių. Taip pat vyks įvairios parodos, naktišokiai. 

Kuo pasižymi šie, mažosios Lietuvos kultūros sostinės metai, Žeimelyje? Projekto „Žeimelis –  Žiemgalos Kultūros, istorijos  ir mokslo židinys“ vadovė ir mietelio bendruomenės pirmininkė sakė, kad rengiama daugiau konferencijų, parodų, profesionalių atlikėjų koncertų, įvairių edukacijų, susitikimų, pokalbių su žymiais Žiemgalos krašto žmonėmis. Galima sakyti, kad liepos mėnesį projektas  „Žeimelis – Žiemgalos Kultūros, istorijos  ir mokslo židinys“ jau įpusėjo.

Konferencija „Žiemgalos tyrinėjimai“

Nemažai mažosios kultūros sostinių metų renginių jau vyko. Kaip išskirtinę norėtųsi paminėti balandžio mėnesio 26 dieną vykusią konferenciją „Žiemgalos tyrinėjimai“. Svarų indėlį į Žiemgalos tyrinėjimus yra padariusi „Žiemgalos“ draugija, jos prisistatymui, darbų apžvalgoms ir buvo skirta minėta konferencija Žeimelyje, kurioje savo įžvalgomis dalijosi istorikai Tomas Baranauskas, Ernestas Vasiliauskas, kalbininkas Stasys Tumėnas, etnologė Auksė Noreikaitė. Tądien „Žiemgalos“ muziejuje atidaryta ir kraštiečio Adolio Jono Krištopaičio jubiliejinė paroda „Tėviškė gauta iš aukščiausios dievybės rankų“ bei Kęstučio Cibulio meninės odininkystės kūrinių – knygų aplankų paroda, Didžiojoje karčemoje koncertavo Vladas Bagdonas.

Birželio 3 dieną Žeimelyje vyko folkloro šventė „Žiemgala“. Šventėje savo koncertą žeimeliečiams ir miestelio svečiams dovanojo žymus operos solistas, vilnietis Jonas Sakalauskas.

Jau pagerbti iškiliausieji

Balandžio 26 dieną Žeimelio Didžiojoje karčemoje buvo įteikti ir apdovanojimai „Žiemgalos krašto garbė“.  Kraštiečių iniciatyva taip buvo pagerbti 6 asmenys: buvusi ilgametė Žeimelio  pagrindinės mokyklos mokytoja, aktyvi senjorė Emilija Bumblienė; iš šio miestelio kilusi Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro specialistė mokslininkė Auksė Noreikaitė; Šiaulių dramos teatro aktorius Severinas Norgaila; kraštietis auksarankis, senosios technikos muziejaus kūrėjas Juozas Grigaliūnas; buvęs Žeimelio mokyklos fizikos mokytojas Saulius Žilinskas; žurnalistė redaktorė ir leidėja Audronė Škiudaitė- Girininkienė. Daugiausiai balsų nominacijai „Žiemgalos krašto garbė“ surinkusi mokytoja senjorė Emilija Bublienė buvo apdovanota specialiu vilnietės juvelyrės Kristinos Dulevičiūtės kurtu ženklu. 

Beje, Žeimelio bendruomenės pirmininkė D. Skrupskelytė sakė tikinti, kad šie apdovanojimai taps tradiciniais ir bus teikiami kas penkerius metus švenčiant miestelio jubiliejų.