Lietuviškos gastronomijos šaknys – Anykščiuose
Šių metų sausio 20–22 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyks tradicinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda ADVENTUR 2017. Šiais metais parodos organizatoriai lankytojus kvies ragauti pasaulio ir Lietuvos kulinarinio paveldo, o Anykščių stende įsikūrę turizmo paslaugų teikėjai – susipažinti su lietuviškos gastronomijos šaknimis, kurių siūlys ieškoti ne kur kitur, o Anykščiuose.
„Kaipgi galima pažinti vieno ar kito krašto kultūrą neparagavus vietinių patiekalų? Kaipgi galima pažinti lietuvišką virtuvę, jei dar neragavote Anykščiuose ruošiamų tradicinių patiekalų? Juolab, kad pirmosios receptų knygos, parašytos lietuvių kalba, autorė kilusi iš Anykščių, o pirmoji Lietuvoje natūralaus vyno gamykla veikti pradėjo būtent Anykščiuose“,- sako kartu su komanda ADVENTUR 2017 rajoną pristatysianti Anykščių turizmo informacijos centro direktorė Vilanda Reikalienė.
Pasak direktorės, lietuviškos gastronomijos šaknų paieškos Anykščiuose – ne iš piršto laužtas pasakojimas. Anykštėniškosios, o kartu ir lietuviškosios kulinarijos istorijos pradžia būtų galima laikyti 1893 metus, kai Tilžėje buvo išleista Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Lietuvos gaspadinė arba pamokinimai kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“. Tai – pirmoji receptų knyga lietuvių kalba, kurioje aprašyti net 127 patiekalai iš mėsos, žuvies, vaisių, sriubos ir net šmaikščiai šiandien skambantys desertai – „Tortas čekoliadinis“. Šiandien jau neretas anykštėnas, o ir miesto svečias, gali pasigirti ragavęs „Riestainių prie arbatos“, „Kepto kumpio su krienom“, „Blynų su mielėmis“ ar „Legumino iš bulvių“.
Kulinarinio paveldo istoriją tęsia dar vienas pasididžiavimu paremtas faktas – lietuviško vyno istorijos pradžia taip pat datuojama Anykščiuose. Jaunas ir drąsus agronomas Balys Karazija, atvykęs į Anykščius, 1926 m. įsteigė čia vaisvynių dirbtuvę ir iš savo sodo obuolių derliaus subrandino pirmąjį vyną. Naujojo vyno gamyba sekėsi, prekyba klestėjo, o asortimentas gausėjo, produkcija buvo įvertinta vietinėse ir tarptautinėse parodose. Nuo 1926 m. ištobulinus vyno gaminimo įrangą, pasikeitė vyno gamyklos aplinka, atsirado nauji cechai, tačiau svečiai iki šiol gali susipažinti su seniausia Lietuvoje vyno gamykla ir jos gaminama produkcija. Anykščių vyno rengiamoje programoje „Vyno kelias“ svečiai taip pat gali daugiau sužinoti apie vyno gamybos istoriją ir, be abejonės, paragauti čia gaminamos produkcijos. Anykštėniško vyno pasididžiavimas – juodųjų serbentų vynas „Voruta“. Šis vynas – išskirtinis, laiko patikrintas kulinarinio paveldo produktas, turintis ilgametę istoriją.
Tačiau tai – anaiptol ne vienintelis kulinarinio paveldo ženklą turintis produktas Anykščių krašte. Vaizdingame Niūronių kaime, šalia Arklio muziejaus įsikūrusi kavinė „Pasagėlė“ kviečia paragauti švilpikų, kukorių, bulvinių paplotėlių, ragelių, naminės duonos ar kmynų giros, išsirinkti šiuolaikiškesnį patiekalą iš 70 pasiūlytų meniu knygoje. Čia maistas gaminamas iš vietinių produktų, laikantis senovinių tradicijų. Šalia įsikūrusiose Legų ir Striukų sodybose Arklio muziejaus darbuotojai vykdo edukacines duonos kepimo programas, kuriose nupasakojamas grūdo kelias iki mūsų stalo, supažindinama su duonos gaminimo papročiais bei tradicijomis. Šauniausia šios programos dalis – kiekvienam iškepamas paties pasigamintas kepalėlis duonos.
Kavarske, šalia Šv. Jono šaltinio, įsikūrusi kavinukė, kurioje gaminami ypatingi koldūnai, Butėnų kaime esančioje kaimo turizmo sodyboje „Barono vila“ galite paragauti aukštaitiškų tradicinių patiekalų: barščių su baravykais ir koldūnais, kiaulienos suktinukų su grybų padažu, keptų bulvių su lupenomis, naminės giros, sausainių.
Todėl planuojantiems kelionę į Anykščius turizmo specialistai siūlo ne tik aplankyti Lietuvoje ir pasaulyje jau spėjusius išgarsėti turistinius objektus, bet ir nepamiršti pasilikti laiko paskanauti čia gaminamų tradicinių patiekalų.
