Prasideda didysis tulpių žydėjimas VDU Botanikos sode Kaune

Nors orai šiluma nelepina, tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo didysis tulpių žydėjimas jau pasirengęs tikram spalvų sprogimui: trečiąją balandžio savaitę pradėjo masiškai skleistis Darvino hibridai, Fosterio, pilnavidurės tulpės, pradeda skleistis Triumfo ir net tokios įprastai vėlyvos kaip lelijažiedės, papūginės ar Coronet tulpės. Iš viso šiemet savo kolekcijoje VDU Botanikos sodas Kaune eksponuoja apie 450 tulpių veislių iš visų 16 grupių, kurių apžiūrėti, susipažinti su retomis, įdomiomis, neregėtomis tulpėmis lankytojai atkeliauja net iš atokiausių Lietuvos kampelių.

Žydėjimo laiką gali lemti net ir svogūnėlio kilmė

Tai, kad nepaisant vėsių orų žiedus jau skleidžia vėlyvomis laikomų grupių tulpės, visai nestebina vyr. botaninių kolekcijų kuratorės, ilgametės tulpių puoselėtojos Botanikos sode, Ritos Maršelienės.

„Taip, šią savaitę jau galima pamatyti keletą pražydusių lelijažiedžių, papūginių tulpių veislių – paprastai tas, kurios kilusios iš ankstyvesnių grupių, pavyzdžiui, Darvino hibridų. Vienoje grupėje esančios veislės gali labai skirtis žydėjimo laiku: pavyzdžiui, vienos Coronet grupės tulpytės jau pradeda žydėti, o kitos dar visiškai žalios – iki žydėjimo teks palūkėti savaitę kitą.

Tokius niuansus labai svarbu žinoti žmonėms, planuojantiems vienu metu žydinčius gėlynus, sodinančius gėlių kompozicijas juostomis, tam tikrais raštais“, – sako specialistė.

Žydėjimo laikui įtakos turi netgi veislės kilmės šalis! Rita prisimena, kaip kartą veislės ‘Spryng Break’ svogūnėlių buvo gauta iš Anglijos ir iš Olandijos. Juos susodinus, pavasarį angliškieji svogūnėliai pražydo beveik pora savaičių anksčiau už olandiškuosius. Manoma, kad tai, kaip tulpė augo prieš tai metais, atsiliepia jos kitų metų ankstyvumui ar vėlyvumui. Beje, metus pagyvenę Lietuvoje, šie tulpių svogūnėliai susilygino ir ėmė žydėti vienodu metu.

Kolekcija praturtinta naujienomis

VDU Botanikos sodo tulpių ekspozicijoje galima grožėtis ne tik tulpėmis, bet ir kitais pavasariniais augalais: nuo margučių, vilkdalgių iki eritronių ar česnakų – pastarųjų kolekcija taip pat šiemet pasipildė naujomis veislėmis. Tiesa, jų žiedų dar teks palaukti.

„Pas mus atvažiuoja žmonės pasižiūrėti didžiausios tulpių įvairovės Lietuvoje – tai galimybė vienoje vietoje matyti visų grupių tulpių veisles, stebėti jų žydėjimo laikus, įvairius derinius, pagaliau, išsirinkti savo favorites ir galbūt kitąmet jas pasisodinti savo gėlynuose. Tad ieškant kažko naujo, įdomaus, o gal ir retesnio, kuo galėtume pradžiuginti lankytoją pavasarį, tenka nemažai paieškoti ir pasukti galvą.

Vis dėlto ir šiemet turėsime bent keletą naujų, mūsų sode niekada neeksponuotų arba seniai išnykusių veislių. Tiesa, dauguma jų šiuo metu dar nežydi – tikimės jų žiedų sulaukti per porą artimiausių savaičių: tai 1939 m. išvesta pilnavidurė vėlyvoji tulpė ‘Uncle Tom’, šerkšnotosios ‘Burgundy Lace’, ‘Lambada’, ‘Coldplay’, ‘Burning Flame’, lelijažiedės ‘Burgundy’, ‘Go Go Red’, Triumfo ‘Rimini’, ‘Anastasija Romanova’, ‘Karate’ ir ‘One Direction’, Darvino hibridas ‘Robbedoes’“, –  apie naujienas pasakoja R. Maršelienė.

Apžiūrėti naujai įsigytas tulpių veisles lankytojai kviečiami ne tik įprastoje ekspozicijos vietoje – Edukaciniame sode, bet ir naujai įkurtame Baltajame gėlyne prie tvenkinuko, priešais oranžeriją: ten susodintos baltai žydinčios tulpių veislės.

Tulpės patinka ir gyvūnams

Tulpių kolekcija kinta praktiškai kasmet ir išsaugoti kai kurias veisles nėra taip paprasta: tulpių dekoratyvumui ir atsparumui įtakos turi ir tų metų oro sąlygos, ir temperatūra, ir dirva –  pavyzdžiui, tulpių svogūnėlius masiniu būdu auginantys olandai netgi pateikia rekomendacijas, kokio dirvožemio, jo rūgštingumo ir kokių trąšų reikia kiekvienai konkrečiai veislei. Tačiau, kaip sako pati Rita, jei veislių auginate ne po hektarą, o po keletą svogūnėlių, tokiomis rekomendacijomis sekti praktiškai neįmanoma.

Be to, į tulpes kėsinasi ligos ir įvairiausi smaližiai – nuo grambuolių lervų iki pelių.

Atrodo, kad tulpės Botanikos sode yra vienas gardžiausių užkandžių įvairiems gyvūnams: stirnas iš sodo iškeldinus, pasmaguriauti jomis kartais pabando kiškiai, tačiau didžiausios žalos buvo pridariusios pelės – gerokai apnaikinusios kai kurias tulpių veisles. Tad šiemet buvo pasitelkti graužikų kontrolės metodai ir panašu, kad tai padėjo – gėlyne nebeliko tuščių, pelių išvogtų tarpų.

„Dar liko varnos, bet joms įdomios ne pačios tulpės, o jų etiketės – ypač mažosios, įkištos į dirvą: smalsūs paukščiai jas ištraukinėja, išnešioja ir išmėto“, – juokiasi tulpes prižiūrinti specialistė.