Turizmo ateitis jau čia: Vilniuje technologijos ir dirbtinis intelektas keičia kelionių patirtį (3)

Vilniuje vykusiame Lietuvos turizmo technologijų forume susitiko daugiau kaip 200 turizmo, inovacijų ir verslo atstovų, investuotojų bei ekspertų iš Lietuvos ir užsienio. Pagrindinė diskusijų tema – kaip technologijos, duomenys ir dirbtinis intelektas keičia keliones ir ką Lietuva gali padaryti, kad pati taptų ne tik turizmo kryptimi, bet ir vieta, kurioje kuriamos turizmui skirtos inovacijos.

Rugsėjo 16 dieną surengtas „TravelTech“ forumas ir tarptautinio startuolių iššūkio „Discover Lithuania“ finalas buvo organizuojamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija ir Europos Komisijos Europos turizmo sostinių sekretoriatu.

Turizmas vis labiau tampa technologijų sektoriumi

Forume daugiausia dėmesio skirta tvariai turizmo plėtrai, išmaniųjų miestų sprendimams, kelionių technologijų ateičiai ir turizmo verslo bei startuolių bendradarbiavimui.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė pabrėžė, kad technologijos jau keičia ne tik keliautojo patirtį, bet ir pačių turizmo krypčių konkurencingumą.

„Norime, kad Lietuva būtų ne tik patraukli kelionių kryptis, bet ir vieta, kurioje gimsta turizmui skirtos inovacijos“, – teigė viceministrė.

Ministerija šiemet ypatingą dėmesį skiria skaitmeninei darbotvarkei ir dirbtinio intelekto sprendimams turizmo sektoriuje.

Tai nėra vien teorinė kryptis. Turizmo versle jau naudojami duomenys keliautojų elgsenai analizuoti, dirbtinis intelektas padeda planuoti maršrutus, o skaitmeniniai sprendimai leidžia lankytojams atrasti mažiau žinomas vietoves.

Penki startuoliai – penkios skirtingos turizmo ateities idėjos

Viena svarbiausių forumo dalių buvo tarptautinio „Discover Lithuania“ startuolių iššūkio finalas. Jame penki startuoliai iš Lietuvos, Prancūzijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Graikijos pristatė sprendimus, skirtus turizmo konkurencingumui didinti.

Vertinant startuolius buvo atsižvelgiama į verslo modelio tvarumą, inovatyvumą, komandos brandumą, produkto ar paslaugos brandą, komercinio poveikio potencialą, socialinį ir aplinkosauginį poveikį bei technologinių sprendimų pritaikymą.

Nugalėtoju tapo Jungtinės Karalystės startuolis „iWander“. Jis pristatė dirbtiniu intelektu paremtą personalizuotų kelionių ir pasivaikščiojimų sprendimą. Sistema, atsižvelgdama į žmogaus pomėgius, turimą laiką ir norimą kelionės nuotaiką, gali sukurti individualų pasakojamą maršrutą.

Tokio tipo sprendimai rodo, kad ateities kelionės gali būti planuojamos nebe vien pagal populiariausių lankytinų vietų sąrašą. Dirbtinis intelektas gali padėti sudėlioti maršrutą pagal konkretų žmogų – jo interesus, laiką ir pageidaujamą patirtį.

Lietuvai atstovavo „Legego“

Finale dalyvavo ir Lietuvai atstovavusi įmonė „Legego“. Tai platforma, kuria siekiama skaitmenizuoti atokesnių vietovių lankytinas vietas ir suteikti joms daugiau matomumo.

Platformoje jau pateikiami įvairūs Lietuvos objektai ir maršrutai, lankytojams siūlomi tekstiniai bei garso pasakojimai. Pavyzdžiui, „Legego“ platformoje galima rasti informacijos apie Kauno Nemuno salą ir Santakos parką.

Tai ypač aktualu regionams, kuriuose yra įdomių kultūros, istorijos ar gamtos objektų, tačiau jie ne visada patenka į pagrindinius turistų maršrutus.

Būtent skaitmenizacija gali tapti vienu būdų tokioms vietovėms būti lengviau pastebėtoms ir pasiekiamoms.

Dirbtinis intelektas gali padėti turistus paskirstyti po regionus

Prancūzijos „Murmuration“ pristatė sprendimą, kuriame derinami palydoviniai duomenys ir dirbtinis intelektas. Jis leidžia vertinti turizmo poveikį aplinkai ir geriau suprasti lankytojų srautus.

Toks požiūris aktualus vietovėms, susiduriančioms su perteklinio turizmo problema. Duomenys gali padėti matyti ne tik tai, kiek žmonių atvyksta, bet ir kur bei kada susidaro didžiausi srautai.

Italijos startuolis „Stendhapp“ pristatė kitą kryptį – technologijomis siekiama populiarinti mažiau žinomą kultūros paveldą. Dirbtinis intelektas, įvertindamas turisto buvimo vietą, gali pasiūlyti aplink esančias kultūrines programas ir objektus.

Toks modelis galėtų būti aktualus ir Lietuvai – turistus nukreipiant ne tik į labiausiai žinomas vietas, bet ir į mažesnius miestelius, regionų muziejus, dvarus, kultūros paveldo objektus bei kitus lankytinus taškus.

Graikijos „Ask Navina“ pristatė dirbtinio intelekto kelionių asistentą, kuris realiuoju laiku teikia personalizuotas rekomendacijas ir padeda keliautojams atrasti mažiau lankomas vietas.

Technologijos turi tarnauti ne tik turistui

Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos inovacijų, švietimo ir investicijų direktorius Antonijus Lopesas de Avila forume pabrėžė, kad naujoji turizmo era bus vis labiau susijusi su duomenimis, dirbtiniu intelektu ir kitomis technologijomis.

Tačiau kartu svarbus ir kitas klausimas – kaip užtikrinti, kad ši transformacija būtų tvari ir naudinga vietos bendruomenėms.

Tai ypač aktualu regionams. Turistų skaičiaus augimas ne visada savaime reiškia didesnę naudą vietos gyventojams. Technologijos gali būti naudojamos ne tik lankytojų patirčiai gerinti, bet ir turizmo srautams valdyti, aplinkos poveikiui stebėti bei mažiau lankomoms teritorijoms populiarinti.

Tokios tendencijos jau buvo aptartos ir ankstesniuose šių metų tarptautiniuose Lietuvos turizmo renginiuose, kuriuose akcentuota duomenų, personalizacijos ir DI reikšmė turizmo konkurencingumui.

„Amadeus“ ekspertai pristatė kelionių technologijų pokyčius

Forumo programoje svarbi vieta teko ir vienos didžiausių pasaulio kelionių technologijų bendrovių „Amadeus“ mokymams.

Jų metu buvo pristatomas dirbtinio intelekto, technologijų ir naujų verslo modelių poveikis kelionių sektoriui, taip pat aptariamos duomenų panaudojimo turizme galimybės. „Amadeus“ sprendimus naudoja oro linijos, viešbučiai, kelionių agentūros, oro uostai, geležinkelių ir kruizų operatoriai.

Tai rodo, kad DI turizme jau nebėra vien eksperimentinė technologija. Jis vis labiau tampa infrastruktūros, kuri padeda planuoti, parduoti ir valdyti keliones, dalimi.

Lietuvos regionams atsiveria naujos galimybės

Technologijų plėtra turizme gali būti ypač reikšminga regionams.

Jeigu lankytojas, pasitelkęs DI kelionių asistentą, gauna rekomendaciją aplankyti mažesnį miestelį, regioninį muziejų, dvarą ar gamtos objektą, turistų srautai gali pasiskirstyti plačiau.

Dar svarbiau – skaitmeninėje erdvėje mažesnė vietovė gali konkuruoti ne vien savo rinkodaros biudžetu. Kokybiškai pateiktas turinys, patrauklus skaitmeninis maršrutas ar išmanus rekomendacijų sprendimas gali padėti lankytojui atrasti vietą, apie kurią anksčiau jis net nebuvo girdėjęs.

Ši kryptis ypač dera su Lietuvos turizmo politikos siekiu stiprinti ne tik pagrindines šalies turistines kryptis, bet ir regionų matomumą.

Turizmo inovacijos tampa platesnės startuolių ekosistemos dalimi

Lietuvos turizmo technologijų forumas buvo Lietuvos startuolių ekosistemos renginių savaitės dalis.

Tą pačią dieną Vilniuje vyko „Investor Camp“, subūręs apie 300 investuotojų iš 20 šalių, o rugsėjo 17 dieną vyksta tarptautinis „Startup Fair“, kuriame laukiama daugiau kaip 450 startuolių ir 300 investuotojų.

Taigi turizmo technologijos šiuo metu vystosi ne atskirai nuo kitų inovacijų sričių. Jos tampa bendros startuolių, investuotojų, technologijų įmonių ir viešojo sektoriaus ekosistemos dalimi.

Vilniuje vykęs forumas parodė ir kitą tendenciją: ateities turizmas bus ne tik apie tai, kur keliaujame. Vis svarbesni tampa klausimai, kaip planuojame keliones, kaip paskirstome lankytojų srautus, kaip saugome aplinką ir kaip technologijomis padedame žmogui atrasti vietas, kurių jis anksčiau nebūtų pasirinkęs.

Lietuvai tai reiškia ne tik galimybę pritraukti daugiau turistų. Kartu atsiveria galimybė kurti technologijas, kurios padėtų pačiai šaliai ir jos regionams būti geriau matomiems pasaulio turizmo žemėlapyje.