Varėnoje prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos: geležinkeliai regione keičiasi
Varėnoje prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos. Šiuo metu liejami būsimos infrastruktūros pamatai – tai reiškia, kad ilgai planuotas projektas pereina į realaus įgyvendinimo etapą. Už maždaug 3,2 mln. eurų įrengiama stotelė bus svarbi ne tik Varėnai: ji taps vienu iš pagrindinių elementų, leisiančių naujiesiems bateriniams traukiniams pasiekti Dzūkijos regioną be kontaktinio tinklo.
Tai ypač aktualu todėl, kad pirmieji Lietuvai skirti bateriniai „Stadler“ traukiniai jau yra atkeliavę į šalį. „LTG Link“ planuoja iš viso eksploatuoti šešis tokius traukinius, kurie bus naudojami maršrutuose Vilnius–Varėna–Marcinkonys ir Kaunas–Šiauliai. Planuojama, kad keleivių vežimas naujaisiais traukiniais prasidės 2027 metų pirmąjį pusmetį.
Varėnoje traukiniai galės pasipildyti energijos kelionės metu
Baterinio traukinio principas iš pirmo žvilgsnio primena elektromobilį, tačiau mastas visiškai kitoks. Traukinys dalį kelionės gali važiuoti naudodamas kontaktinio tinklo tiekiamą elektros energiją, o pasiekęs neelektrifikuotą ruožą – pereiti prie baterijoje sukauptos energijos.
Varėnoje tam ir reikalinga speciali krovimo infrastruktūra.
„LTG Infra“ planuojamoje stotelėje vieno traukinio įkrovimo galingumas sieks 2–2,5 MW. Stotelė bus prijungta prie 10 kV vidutinės įtampos skirstomojo tinklo, o pagrindinė įranga bus sumontuota standartiniuose 12 metrų ilgio jūriniuose konteineriuose.
Tačiau keleiviams tai neatrodys kaip įprasta elektromobilių įkrovimo stotelė. Traukinys bus kraunamas per pantografą – ant traukinio stogo esančią įrangą, kuri susisieks su specialia trumpa kontaktine konstrukcija.
Priklausomai nuo baterijos išsikrovimo lygio, įkrovimas truks iki 45 minučių. Svarbiausia tai, kad šis laikas numatomas panaudoti keleiviams išlipant ir įlipant bei traukiniui ruošiantis kitam reisui. Todėl pats kelionės laikas dėl baterijos įkrovimo neturėtų ilgėti.
Varėna pasirinkta ne atsitiktinai
Varėnos geležinkelio kryptis yra viena iš tų vietų, kuriose baterinė trauka gali būti praktiška alternatyva viso geležinkelio ruožo elektrifikavimui.
Traukinys gali naudoti kontaktinį tinklą elektrifikuotoje maršruto dalyje, o toliau kelionę tęsti baterijomis. Tokiu būdu nereikia kiekviename ruože įrengti ištisinės kontaktinio tinklo infrastruktūros.
Tai leidžia spręsti vieną svarbią geležinkelių transporto problemą: kaip suteikti modernesnio elektrinio transporto privalumus vietovėms, kuriose elektrifikuoti visą geležinkelio ruožą būtų sudėtinga ar ekonomiškai mažiau racionalu.
Būtent todėl Varėnos projektas yra platesnis nei vien naujos krovimo stotelės statyba. Tai bandymas sujungti dvi infrastruktūros sistemas – elektrifikuotą geležinkelį ir neelektrifikuotus ruožus.
Iki 70 kilometrų gali važiuoti be kontaktinio tinklo
Naujieji „Stadler“ bateriniai traukiniai Lietuvoje nėra eksperimentinis prototipas. Pirmasis toks traukinys į Lietuvą atkeliavo 2025 metų gruodį. „LTG Link“ planuoja iki 2026 metų pabaigos gauti šešis baterinius traukinius.
Traukiniuose įrengtos greitai įkraunamos ličio baterijos. Važiuojant elektrifikuotu ruožu baterija gali būti įkraunama, o ten, kur kontaktinio tinklo nėra, traukinys gali naudoti sukauptą energiją.
Skelbiama, kad kontaktinio tinklo ruožuose šie traukiniai galės pasiekti iki 160 km/val. greitį, o bateriniu režimu – iki 120 km/val. Vien tik baterijos energija jie gali įveikti iki 70 kilometrų. Ateityje „LTG Link“ neatmeta galimybės įsigyti ir didesnę autonomiją turinčių riedmenų.
Tai svarbus techninis skirtumas nuo paprasto elektrinio traukinio. Elektrinis traukinys priklauso nuo kontaktinio tinklo, o baterinis gali tam tikrą atstumą nuvažiuoti ir ten, kur tokio tinklo nėra.
Nauji traukiniai jau ruošiami keleiviams
Baterinė technologija keičia ne tik traukinių techninę dalį. Naujuose „Stadler“ traukiniuose numatyta 128 sėdimosios vietos, daugiau erdvės dviračiams, patogesnės sąlygos riboto judumo keleiviams, šeimoms su vaikais ir keliaujantiems su didesniu bagažu.
Numatytos ir savitarnos zonos kavai bei užkandžiams.
Šeši bateriniai traukiniai Lietuvoje bus naudojami dviem kryptimis – Vilnius–Varėna–Marcinkonys ir Kaunas–Šiauliai. Taigi Varėnos stotelė taps ne atskiru technologiniu objektu, o konkrečios keleivių vežimo sistemos dalimi.
Ką tai gali reikšti Varėnai ir Dzūkijai?
Svarbiausias pokytis keleiviams turėtų būti ne pati krovimo technologija, o tai, kad į regioną atkeliauja naujos kartos traukiniai, galintys važiuoti tiek elektrifikuotu, tiek neelektrifikuotu geležinkelio ruožu.
Tai gali būti svarbu regionams, kuriuose geležinkelio infrastruktūra dar nėra visiškai elektrifikuota. Baterinė trauka leidžia atnaujinti keleivių vežimą nepaverčiant kiekvieno ruožo atskiro didelės apimties elektrifikacijos projektu.
Varėnai tai ypač aktualu dėl jos padėties geležinkelių tinkle. Maršrutas tęsiasi iki Marcinkonių, o ši kryptis yra svarbi tiek vietiniam susisiekimui, tiek turistinėms kelionėms į Dzūkijos regioną.
Todėl naujos kartos traukinys čia gali būti vertinamas ne tik kaip transporto priemonės pakeitimas. Kartu kuriama infrastruktūra, kuri ateityje galėtų leisti panašų sprendimą pritaikyti ir kitose Lietuvos vietose.
Tai gali būti pradžia didesniam tinklui
„LTG Infra“ nurodo, kad šiuo metu planuojama viena krovimo stotelė Varėnoje, tačiau ateityje tokios krovimo vietos galėtų atsirasti ir kituose Lietuvos miestuose.
Tai reiškia, kad Varėnos projektas gali tapti savotišku pirmuoju tokios infrastruktūros bandymu Lietuvos geležinkelių tinkle.
Jeigu baterinių traukinių eksploatacija pasiteisins, infrastruktūros plėtra galėtų leisti daugiau neelektrifikuotų ruožų aptarnauti elektriniais-bateriniais traukiniais. Tokiu atveju nereikėtų rinktis tik tarp dviejų variantų – brangios ištisinės elektrifikacijos arba dyzelinės traukos.
Atsirastų trečias kelias: elektrifikuota maršruto dalis, baterijų energija ir greitojo įkrovimo stotelės.
Tai yra viena įdomiausių Varėnos projekto dalių.
Lietuvos geležinkeliai juda dviem kryptimis
Varėnos projektas vykdomas tuo metu, kai Lietuvos geležinkeliuose apskritai sparčiai plečiama elektrinė trauka.
LTG grupė šiuo metu įgyvendina didelės apimties geležinkelių elektrifikacijos projektus, tarp jų – Vilniaus–Klaipėdos krypties elektrifikavimą. Bendrovė nurodo, kad elektrifikacija leidžia mažinti oro taršą, didinti transporto efektyvumą ir pereiti prie elektrinės traukos tiek keleivių, tiek krovinių vežimo srityse.
Tačiau ne visus Lietuvos geležinkelių ruožus vienu metu galima elektrifikuoti.
Todėl bateriniai traukiniai gali tapti papildomu sprendimu – ypač regioniniuose maršrutuose, kuriuose kelionės prasideda elektrifikuotame tinkle, tačiau dalis kelio eina be kontaktinio tinklo.
Kiek kainuoja toks pokytis?
Varėnos baterinių traukinių krovimo stotelės vertė siekia apie 3,2 mln. eurų. Ją suprojektuoti ir įrengti pagal sutartį įsipareigojo bendrovė „Fima“.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nemaža suma vienai stotelei. Tačiau šio projekto reikšmė vertintina ne tik pagal vieno objekto kainą.
Krovimo infrastruktūra yra būtina tam, kad būtų galima praktiškai išnaudoti baterinių traukinių privalumus. Kitaip tariant, investuojama ne vien į elektros įrenginius – kuriama nauja geležinkelių transporto naudojimo schema.
Planuojama, kad Varėnos stotelė bus baigta iki 2026 metų pabaigos. Ankstesniuose LTG dokumentuose buvo numatyta ją užbaigti dar iki 2026 metų III ketvirčio pabaigos, tačiau dabar statybos jau yra perėjusios į pamatų įrengimo etapą.
Regionų naujienos primena, kad Baterinis traukinys nėra visiškai nauja transporto rūšis, tačiau Lietuvoje jo atsiradimas žymi svarbų pokytį. Iki šiol pasirinkimas geležinkeliuose daugiausia buvo tarp elektrinės ir dyzelinės traukos. Baterinė technologija leidžia dalį kelionės važiuoti elektra iš kontaktinio tinklo, o kitą dalį – naudojant traukinyje sukauptą energiją.
Varėnoje statoma krovimo stotelė šią technologiją pavers kasdienio susisiekimo infrastruktūros dalimi. Jei numatytas modelis pasiteisins, Dzūkijoje pradėtas sprendimas ateityje gali būti pritaikytas ir kituose Lietuvos regionuose.
