7 sausio, 2020
Lietuvos dailės muziejus

Lietuvos dailės muziejui Vladimiro Tarasovo dovanotoje kolekcijoje – ypatingos vertės nonkomformistinis menas

Su džiaugsmu pranešame, kad Lietuvos dailės muziejaus rinkinius reikšmingai papildė itin vertinga dovana – džiazo muzikanto, menininko Vladimiro Tarasovo sukaupta meno kolekcija. Joje – apie 500 meno kūrinių: tapybos, grafikos, skulptūros darbų, meninių fotografijų, piešinių, autorinių leidinių. Geografiniu požiūriu didžiausią kolekcijos dalį sudaro buvusių SSRS respublikų (Rusijos, Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kt.) dailininkų darbai, juos papildo ir kitų valstybių (Prancūzijos, Vokietijos, JAV ir kt.) menininkų dovanoti kūriniai.

Kolekcijos branduolį sudarantys kūriniai atveria Lietuvoje iki šiol fragmentiškai pristatytą Sovietų Sąjungos nonkonformistinį meną – nuo oficialiosios dailės nutolusių ir jai oponavusių kūrėjų darbus. Nonkonformistinio meno kryptys formavosi XX a. 7–9 dešimtmečiais, vadinamuoju „atšilimo“ laikotarpiu, kaip atsakas į tuo metu dailėje privalomą socialistinį realizmą. Menininkai jungė iš Vakarų pasiekusias šiuolaikinio meno formas su sovietinėmis politikos, kultūros, visuomenės ir buities aktualijomis. Alternatyvios meninės idėjos tuomet sklandė nedidelėse menininkų bendruomenėse, trumpalaikes parodas kūrėjai rengdavo vieni kitų butuose, tekstus platindavo nelegalios, pogrindinės savilaidos (rus. samizdat) leidiniais. Šiai neoficialiojo meno krypčiai kolekcijoje atstovauja pasaulyje pripažintų menininkų – Iljos Kabakovo, Viktoro Pivovarovo, Eriko Bulatovo, Ivano Čiuikovo, Igorio ir Svetlanos Kopystianskių, Pavelo Peperšteino ir daugelio kitų – kūriniai. Greta jų ir kiek mažiau žinomų, bet ne mažiau įdomių menininkų kūryba, praplečianti neoficialiosios sovietmečio dailės panoramą.

Kolekcijoje taip pat yra ir daugiau kaip 30 Lietuvos autorių kūriniai, tarp kurių tapytojų Valentino Antanavičiaus, Vinco Kisarausko, Algimanto Jono Kuro, Leono Lino Katino, Eugenijaus Cukermano, Raimundo Sližio, Marijos Teresės Rožanskaitės ir kitų autorių kūryba – tapyba, grafika, asambliažai. Šių dailininkų, sovietmečiu taip pat kūrusių oficialiosios dailės paraštėse, darbai praturtins muziejuje jau saugomą lietuvių dailės rinkinį.

Kolekcija išsiskiria ne tik dydžiu ir ryškiais vardais, bet ir susiformavimo aplinkybėmis. Skirtingai negu dauguma kolekcijų, sudaromų tikslingai perkant meno kūrinius, ši buvo kaupiama tarsi savaime – visi joje esantys kūriniai dovanoti V. Tarasovui, su daugeliu kolekcijos menininkų jį siejo ir tebesieja bendri kūrybiniai projektai ir šilti asmeniniai ryšiai. Taigi kolekcija ypatinga ne tik dėl atskirų darbų meninės vertės, bet ir kaip visuma, liudijanti platų V. Tarasovo profesinių ir asmeninių ryšių tinklą bei apskritai atspindinti to laikotarpio neoficialiojo kultūrinio gyvenimo dinamiką ir nelengvomis sąlygomis vykusią aktyvią meninę komunikaciją.

Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus dr. Arūno Gelūno, „Vladimiro Tarasovo Lietuvos dailės muziejui dovanojama unikali kolekcija jau yra atkreipusi ne vieno garsaus pasaulio muziejaus kuratoriaus dėmesį, o dabar sukėlusi ir didelį pavydą, jog šis, pasaulyje analogų neturintis,  nonkonformistinio meno „muziejus muziejuje“ atitenka ne Prancūzijai, JAV ar Rusijai, o Lietuvai.“ „Mano giliu įsitikinimu, – teigė A. Gelūnas, – garsas apie šią išskirtinę kolekciją netruks pasklisti tarp meno žinovų ir muziejus sulauks lankytojų ne tik iš kaimyninių valstybių, bet ir iš tokių pasaulinio masto meno centrų kaip Berlynas ar Londonas“. Lietuvos dailės muziejaus vadovas taip pat pastebėjo, jog „kalbėjimas apie disidentinį meną ir totalitarizmo kritiką meno priemonėmis yra ypač aktualus dabar, kai galvas sparčiai kelia įvairiausio plauko nedemokratiniai judėjimai. Su idėjine priespauda itin verta supažindinti jaunimą, kuris totalitarizmą žino nebent iš istorijos vadovėlių. O kas gali geriau papasakoti apie sovietmečio paradoksus nei kolekcijoje gausiai reprezentuoto garsiojo Iljos Kabakovo ir jo bendražygių kūriniai?“

Su Lietuvos dailės muziejui perduodama kolekcija bus galima susipažinti vėliau – pirmąją parodą numatoma surengti šių metų gegužę atsinaujinusiame ir naujai duris atversiančiame Radvilų rūmų dailės muziejuje.


28 kovo, 2024

Slovakijos sostinėje Bratislavoje trečiadienį baigėsi tarptautinis chorinės muzikos konkursas „Bratislava Spring Music Festival“. Istorinėje Primatų rūmų Veidrodžių salėje Vilniaus mišrus […]

28 kovo, 2024

Tarptautinę teatro dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatras IKI surengė spalvingą, nuotaikingą šventę – uždarą nominacijų vakarą ,,Ne/būti savimi“. Kaip […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

25 kovo, 2024

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus […]

23 kovo, 2024

2024 m. kovo 23-osios popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinė salė alsavo pavasariu – čia nuvilnijo penkioliktąjį kartą organizuojama vokalinių ansamblių […]

22 kovo, 2024

Kovo 22-ąją amžinojo poilsio Kalvarijos Senosiose kapinėse atgulė kalvarijietis Gintaras Zdebskis. G. Zdebskis – ilgametis radijo stoties „Lietus” vadovas, mokytojas, […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

19 kovo, 2024

2024-ųjų metų pradžioje išleistas ypatingas leidinys – skaitomiausia pasaulio literatūros klasikos knyga, užkariavusi milijonus širdžių visame pasaulyje, pagal pardavimus populiarumu […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

18 kovo, 2024

Šiandien Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatų apdovanojimo ceremonija. Renginio metu pagerbta 16-a šalies […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Paryžiuje. Antradienio vakarą šalies vadovas kartu su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu bei […]