sausio 7, 2020
Lietuvos dailės muziejus
Lietuvos dailės muziejui Vladimiro Tarasovo dovanotoje kolekcijoje – ypatingos vertės nonkomformistinis menas

Su džiaugsmu pranešame, kad Lietuvos dailės muziejaus rinkinius reikšmingai papildė itin vertinga dovana – džiazo muzikanto, menininko Vladimiro Tarasovo sukaupta meno kolekcija. Joje – apie 500 meno kūrinių: tapybos, grafikos, skulptūros darbų, meninių fotografijų, piešinių, autorinių leidinių. Geografiniu požiūriu didžiausią kolekcijos dalį sudaro buvusių SSRS respublikų (Rusijos, Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kt.) dailininkų darbai, juos papildo ir kitų valstybių (Prancūzijos, Vokietijos, JAV ir kt.) menininkų dovanoti kūriniai.

Kolekcijos branduolį sudarantys kūriniai atveria Lietuvoje iki šiol fragmentiškai pristatytą Sovietų Sąjungos nonkonformistinį meną – nuo oficialiosios dailės nutolusių ir jai oponavusių kūrėjų darbus. Nonkonformistinio meno kryptys formavosi XX a. 7–9 dešimtmečiais, vadinamuoju „atšilimo“ laikotarpiu, kaip atsakas į tuo metu dailėje privalomą socialistinį realizmą. Menininkai jungė iš Vakarų pasiekusias šiuolaikinio meno formas su sovietinėmis politikos, kultūros, visuomenės ir buities aktualijomis. Alternatyvios meninės idėjos tuomet sklandė nedidelėse menininkų bendruomenėse, trumpalaikes parodas kūrėjai rengdavo vieni kitų butuose, tekstus platindavo nelegalios, pogrindinės savilaidos (rus. samizdat) leidiniais. Šiai neoficialiojo meno krypčiai kolekcijoje atstovauja pasaulyje pripažintų menininkų – Iljos Kabakovo, Viktoro Pivovarovo, Eriko Bulatovo, Ivano Čiuikovo, Igorio ir Svetlanos Kopystianskių, Pavelo Peperšteino ir daugelio kitų – kūriniai. Greta jų ir kiek mažiau žinomų, bet ne mažiau įdomių menininkų kūryba, praplečianti neoficialiosios sovietmečio dailės panoramą.

Kolekcijoje taip pat yra ir daugiau kaip 30 Lietuvos autorių kūriniai, tarp kurių tapytojų Valentino Antanavičiaus, Vinco Kisarausko, Algimanto Jono Kuro, Leono Lino Katino, Eugenijaus Cukermano, Raimundo Sližio, Marijos Teresės Rožanskaitės ir kitų autorių kūryba – tapyba, grafika, asambliažai. Šių dailininkų, sovietmečiu taip pat kūrusių oficialiosios dailės paraštėse, darbai praturtins muziejuje jau saugomą lietuvių dailės rinkinį.

Kolekcija išsiskiria ne tik dydžiu ir ryškiais vardais, bet ir susiformavimo aplinkybėmis. Skirtingai negu dauguma kolekcijų, sudaromų tikslingai perkant meno kūrinius, ši buvo kaupiama tarsi savaime – visi joje esantys kūriniai dovanoti V. Tarasovui, su daugeliu kolekcijos menininkų jį siejo ir tebesieja bendri kūrybiniai projektai ir šilti asmeniniai ryšiai. Taigi kolekcija ypatinga ne tik dėl atskirų darbų meninės vertės, bet ir kaip visuma, liudijanti platų V. Tarasovo profesinių ir asmeninių ryšių tinklą bei apskritai atspindinti to laikotarpio neoficialiojo kultūrinio gyvenimo dinamiką ir nelengvomis sąlygomis vykusią aktyvią meninę komunikaciją.

Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus dr. Arūno Gelūno, „Vladimiro Tarasovo Lietuvos dailės muziejui dovanojama unikali kolekcija jau yra atkreipusi ne vieno garsaus pasaulio muziejaus kuratoriaus dėmesį, o dabar sukėlusi ir didelį pavydą, jog šis, pasaulyje analogų neturintis,  nonkonformistinio meno „muziejus muziejuje“ atitenka ne Prancūzijai, JAV ar Rusijai, o Lietuvai.“ „Mano giliu įsitikinimu, – teigė A. Gelūnas, – garsas apie šią išskirtinę kolekciją netruks pasklisti tarp meno žinovų ir muziejus sulauks lankytojų ne tik iš kaimyninių valstybių, bet ir iš tokių pasaulinio masto meno centrų kaip Berlynas ar Londonas“. Lietuvos dailės muziejaus vadovas taip pat pastebėjo, jog „kalbėjimas apie disidentinį meną ir totalitarizmo kritiką meno priemonėmis yra ypač aktualus dabar, kai galvas sparčiai kelia įvairiausio plauko nedemokratiniai judėjimai. Su idėjine priespauda itin verta supažindinti jaunimą, kuris totalitarizmą žino nebent iš istorijos vadovėlių. O kas gali geriau papasakoti apie sovietmečio paradoksus nei kolekcijoje gausiai reprezentuoto garsiojo Iljos Kabakovo ir jo bendražygių kūriniai?“

Su Lietuvos dailės muziejui perduodama kolekcija bus galima susipažinti vėliau – pirmąją parodą numatoma surengti šių metų gegužę atsinaujinusiame ir naujai duris atversiančiame Radvilų rūmų dailės muziejuje.

Share Button


gegužės 22, 2020

Apie karantino sąlygomis išgyventą Didžiąją savaitę, be žmonių bažnyčioje švęstas Šv. Velykas ir gyvenimą karantino sąlygomis nuotoliniu būdu kreipėmės į […]

gegužės 21, 2020

Gegužės  26 d. sueina penkeri metai nuo kun. Vaclovo Aliulio mirties. Sutapo, kad šiemet pasirodė  ir dr. Dalios Čiočytės ir […]

gegužės 21, 2020

Prieš Verbų sekmadienį kiekvienas iš kadagio, sausų žolynų, ką tik išsprogusių medelių šakelių rišame savo verbą arba ieškome dailios, darbščių […]

gegužės 20, 2020

Paklaustas, kaip išgyvena ūmai pasiekusią baisią negandą, koronaviruso pandemiją, Pociūnėlių medžio drožėjas, muzikantas ir aktyvus vietos bendruomenės narys Zigmas PAULAUSKAS […]

gegužės 20, 2020

2020 m. gegužės 19 d. gidas Radvila Pabilionis organizavo pažintinę/bandomąją ekskursiją „Architektai Edmundai Emilijonas ir Alfonsas Frykai Kaune“. Edmundas Emilijonas […]

gegužės 18, 2020

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba 2019 Metų muziejininko vardą suteikė ir premiją skyrė Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojai dr. Jolantai […]

gegužės 15, 2020

Gegužės 14 d. prie Romo Kalantos  skirto paminklo „Aukos laukas“ Laisvės alėjoje  pagerbti laisvės kovotojo atminimo, susirinko Kauno sąjūdiečiai, kauniečiai, taip […]

gegužės 15, 2020

Kasmet gegužės 18-ąją visame pasaulyje švenčiama Tarptautinė muziejų diena šiais metais bus pažymima kitaip – šventę palydintys Europos muziejų nakties […]

gegužės 12, 2020

Gegužės 5–11 d. Vokietijos Vysbadeno mieste vykusį „goEast“ filmų festivalį vainikavo apdovanojimų ceremonija, kurioje geriausiu režisieriumi paskelbtas filmo „Nova Lituania“ […]

gegužės 11, 2020

  Br. Ivanas Demeure – Tiberiados bendruomenės, įsikūrusios Baltriškių kaime, vyresnysis. Jis pasakoja apie vienuolyno gyvenimą karantino metu ir krikščionišką […]