25 kovo, 2019
Laisvė Radzevičienė

Lietuvos muzikos pasaulio prisiminimai apie „Kino pavasarį“ visoje šalyje atidariusio filmo „Vasara“ herojus

Šiandien festivalis oficialiai jau atidarytas visoje Lietuvoje. Kovo 21-ą dieną „Kino pavasaris“ prasidėjo Vilniuje ir Kaune, o vėliau ir dar 17-toje miestų: Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Utenoje, Gargžduose, Druskininkuose, Anykščiuose, Birštone ir Varėnoje, Mažeikiuose, Visagine, Telšiuose bei Tauragėje ir Šakiuose. Visoje Lietuvoje festivalį pradėti pasirinktas garsaus kino ir teatro režisieriaus Kirilo Serebrenikovo filmas „Vasara“ („Summer“). Tai nostalgiška odė grupei „Kino“, jos lyderiui Viktorui Cojui, nukelianti į muzikinį Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) pogrindį, spinduliuojantį maištu, kūryba ir meile.

Dalijamės garsios žurnalistės Laisvės Radzevičienės, kuri pati vykdavo į Leningrade vykstančius koncertus, ir jos bičiulių Dovydo Bluvšteino, Marko Šliamovičiaus, Saulius Urbonavičiaus-Samo surinktais atsiminimais apie šią legendinę asmenybę.

Mirtis visada kuria legendą. Legenda paliečia dar labiau, kai herojus miršta jaunas. Ir ypač – 28-erių. Rusijos dainininko Viktoro Cojaus istorija greičiausiai bus gyva ir tuomet, kai neliks žmonių, kurie girdėjo jo dainas ar matė jį scenoje. Nes Viktoras Cojus scenoje reiškė besikeičiančius laikus. „Mes laukiame permainų“, – dainavo jis. Juodojo Rusijos roko scenos karaliaus, ypatingos sielos žmogaus istoriją šiais metais pristato festivalis „Kino pavasaris“. Programoje – namų arešto sąlygomis baigtas kurti režisieriaus Kirilo Serebrenikovo filmas „Vasara“.

Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=PglvP6U7KBU

Kanų kino festivalyje filmo „Vasara“ garso takelis pripažintas geriausiu. Nostalgiška populiariausių Rusijos roko grupių muzika, to meto Sankt Peterburgo atmosfera, atpažįstami herojai šiame filme masina labiau nei jo herojų sąsajos su tikrove.

„Liūdnojo veido riteris“, – taip mes 1987-aisiais roko muzikos festivalio „Lituanika“ užkulisiuose pavadinome Viktorą Cojų. Jis nedalyvavo nė viename muzikantų vakarėlyje, netgi kavos atsigerti neateidavo į Sporto rūmų bufetą. Cojus jau tada buvo žvaigždė, o gal apskritai toks – nuošaliau nuo visų.

„Tuščias ir pasikėlęs“, – taip šiandien Viktorą Cojų prisimena Dovydas Bluvšteinas, anuomet organizavęs daug roko muzikos koncertų. Cojaus gerbėjai, o gal net „Vasaros“ režisierius Kirilas Serebrenikovas, jam už tai nurautų žilus plaukus, nes dainininkas visada buvo laikomas paprastu, tyliu vaikinu, laisvu nuo muzikos laiku dirbančiu katilinėje.

Grįžęs į Sankt Peterburgą po festivalio „Lituanika-87“, Cojus buvo šiek tiek nusivylęs – jis buvęs ne jo muzikos žanro, pernelyg metalinis.

Tai, kad anuomet Viktoras Cojus atvyko groti į Vilnių, yra nemažas žurnalisto ir muzikos koncertų organizatoriaus Marko Šliamovičiaus nuopelnas. Anuomet Markas jautėsi savas tarp Sankt Peterburgo roko muzikantų. Jis pažinojo grupių „Akvariumas“ narius, viešėdavo garsiajame Boriso Grebenščikovo bute.

Markas suorganizavo „Kino“ pasirodymą Taline ir Vilniuje, o 1988 metais Cojus su žmona Marijana viešėjo ir valgė koldūnus Marko bute Taline. „Kai Viktoras grojo Vilniuje, jis buvo ant skyrybų su Marijana slenksčio. Labai išgyveno. Ir ji, ir jis… – liūdnas Cojaus nuotaikas festivalyje „Lituanika“ prisimena Markas. – Be to, garsas festivalyje buvo tragiškas, o geram muzikantui nėra nieko blogiau, nei negirdėti savęs scenoje.“

„Visai paprastas vyrukas. Kartu grojome 1989-aisiais Romos festivalyje „Soviet Rock“. Drauge su „Kino“ pasirodėme Musolinio parke, gyvenome viename viešbutyje, susitikdavome, persimesdavome keliais žodžiais, o vieną dieną abu kartu žvelgėme pro rakto skylutę į Vatikaną. Jis visada rengdavosi juodai, aš irgi, Viktoras buvo uždaras, jis tikrai nepuldavo kiekvienam į glėbį. Netrukus po festivalio pasiekė žinia, kad jis žuvo. Tai buvo tie patys metai, kai avarijoje netekome savo grupės vadybininko Mariaus Brasiūno“, – savo atsiminimais dalijasi grupės „Bix“ lyderis Saulius Urbonavičius-Samas.

Saulius sako niekuomet nebuvęs rusiško roko gerbėju, tačiau vertino „Akvariumą“ dėl ypatingų, laikmetį atspindinčių tekstų. „Cojus buvo monumentalus baisaus rusiško liūdesio atstovas. Neabejoju, kad žmonės jį labai mylėjo dėl to, kad daugelis buvo patys tą gilų egzistencinį liūdesį išgyvenę“, – įsitikinęs Samas. 

Toks pat geras įspūdis apie rusų roko legendą likęs tuometinių roko festivalių organizatoriui Gintautui Babravičiui: „Pasėdėjom kažkokioj terasoj dviese valandžiukę ar pusantros vynelį gurkšnodami. Pokalbis buvo neįpareigojantis, apie šį bei tą, bet jaukus. Nesužvaigždėjęs, šiltas žmogus.“

Viktoro Cojaus populiarumas dar labiau šovė aukštyn po to, kai kino ekranuose pasirodė filmas „Adata“. Dainininkas jame atliko pagrindinį vaidmenį, o filmo garso takelis sugulė į albumą „Kraujo grupė“. Daugybė rusų paauglių jį mėgdžiojo – taip pat juodai rengėsi, kirpo plaukus kaip jis ir skambino gitara. Rinkdavosi jie prie Cojaus sienos Maskvos Arbate, ją galima rasti ir šiandien.

Viktoras Cojus žuvo 1990 metų rugpjūtį. Užmigęs prie vairo, rėžėsi į priešais atvažiuojantį autobusą. Tokia oficiali versija, kuria daugelis Cojaus gerbėjų nenori patikėti. Kalbama apie tai, kad 28-erių dainininką pašalino Rusijos saugumas. Tokia versija Cojaus legendai – dar parankesnė.

Markas Šliamovičius labai gerai prisimena, koks žvaigždėtas dangus buvo tą naktį, kai žuvo Cojus. Sužinojęs tą žinią, Markas per akimirką atsidūrė pirmoje tuo metu privačioje radijo stotyje ir pradėjo laidą apie Viktorą Cojų.

Kitą dieną jis traukiniu išvyko į Sankt Peterburgą į Cojaus laidotuves. Tris valandas jam teko stovėti eilėje, kad galėtų padėti gėlių ant dainininko kapo.

Rusijoje Viktoras Cojus buvo vadinamas kovotoju. Jis kvietė permainas, ragino jose dalyvauti, tačiau iš tiesų jam pačiam labiausiai rūpėjo muzika. Jis buvo neatsiejama ir labai svarbi praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio muzikos kultūros dalis. Tuo metu, kai daugelis Cojaus kartos muzikantų dairėsi į užsienį ir mėgdžiojo populiariausius Vakarų muzikantus, vaikinas juodais drabužiais, kūrė individualią, originalią muziką. Štai kodėl jų koncertai lūždavo nuo gerbėjų, o plokštelės buvo leidžiamos milijoniniais tiražais.

„Nežinau, ar jis buvo kovotojas, – šiandien svarsto Markas Šliamovičius. – Bent jau savęs tokiu nelaikė.“

Po Vilniaus festivalio „Lituanika-87“ garsus muzikos kritikas Artemijus Troickis žurnale „Nemunas“ rašė: „Apie roko muziką kalbame su nerimu. Uždraus ar neuždraus, bus festivaliai ar nebus? Šiuo metu tikrai jaučiame nepasitenkinimą roko muzika. Sukilo rašytojai, radijas nustojo transliuoti net kelias roko laidas. Aš visa tai vertinu ramiai – nes demagogija yra demagogija, o ekonomika – ekonomika. Vienintelės plokštelės, kurias dabar perka, yra roko albumai, kurie bus leidžiami milijoniniais tiražais. Rokas, manau, gyvuos, tik visokiais būdais gali būti stengiamasi nukreipti jį į konformistinę vagą. O rokui nevalia nusiristi ligi šokių muzikos, kuri visada turi komercinę paklausą ir yra niekam nepavojinga.“

Argi ne pranašiški žodžiai, parašyti juodu ant balto prieš 32 metus? Tuomet, kai Viktoras Cojus Vilnių kvietė į permainų laiką.


3 liepos, 2025

Birželio 27 d. posėdyje Valstybinė kultūros paveldo komisija nepritarė siūlymui išbraukti Apytalaukio dvarą iš Neprivatizuojamų kultūros paveldo objektų – buvusių […]

3 liepos, 2025

Lietuvos muitinė sako, kad nors atostogos egzotiškuose kraštuose yra puikus metas pailsėti ir parsivežti prisiminimų, tačiau kai kurie jų gali […]

2 liepos, 2025

Vilniaus rajono savivaldybė, reaguodama į birželio 27–28 d. UAB „Homanit Lietuva” gamykloje, esančioje Pagirių gyvenvietėje, įvykusį technologinį incidentą, kurio metu […]

2 liepos, 2025

Priėmus mokesčių reformos paketą, Lietuvos savivaldybės prarado vieną esminių galimybių didinti savarankiškąsias pajamas, todėl savivaldybės ragina pagrindines centrinės valdžios institucijas […]

1 liepos, 2025

Pirmą kartą Nacionaliniai architektūros apdovanojimai vyko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Renginio metu buvo pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje. Didysis […]

30 birželio, 2025

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Hanner“, kuri iš „Baltcap“ fondo įgis teisę vykdyti dešimtmečius stringantį Vilniaus nacionalinio stadiono projektą, pasiekė susitarimą […]

30 birželio, 2025

Seimas leido savivaldybėms rinkti rinkliavą už eismo ribojimus, jei vietinės reikšmės keliuose, šių kelių juostose, apsaugos zonose ir gatvėse atliekami […]

27 birželio, 2025

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato […]

26 birželio, 2025

Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų gyventojai galės dvejus metus laisvai trauktis iš kaupimo antroje pensijų pakopoje. Už Vyriausybės pensijų […]

Kaip investicinis gyvybės draudimas gali papildyti jūsų investicinį portfelį / freepik.com nuotr.
26 birželio, 2025

Investicinis gyvybės draudimas (IGD) yra unikali paslauga, kuri apjungia gyvybės draudimą ir investavimą. Tokia draudimo paslauga gali būti naudinga ne […]

24 birželio, 2025

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis teigiamai vertina socialdemokratų iniciatyvą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, perduodant sprendimo galią dėl įvairių totalitarinius […]

24 birželio, 2025

Krašto apsaugos ir Finansų ministerijos pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo memorandumą su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos technologijų bendrove „Northrop Grumman“ ir […]

24 birželio, 2025

Teismas patvirtino, kad buvusi Seimo narė Jolita Vaickienė, eidama Kretingos rajono savivaldybės tarybos narės pareigas ir iš savo brolio įmonės […]

23 birželio, 2025

Lenkijos kultūros ministerija rengia planus Rusijos invazijos atveju į užsienį perkelti vertingiausius meno kūrinius, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“. […]

22 birželio, 2025

Iš kalėjimo paleistas Sviatlanos Cichanouskajos vyras Sergejus Cichanouskis sako, kad jo sutuoktinė išliks Baltarusijos opozicijos lydere. Penkerius metus Aliaksandro Lukašenkos […]

21 birželio, 2025

Į Dainų šventės renginių programą Seimas oficialiai įtraukė Pasaulio lietuvių vienybės dieną, kurioje dalyvauja užsienio lietuvių bendruomenės ir jų vaikų, […]

19 birželio, 2025

Po ilgai trukusio ir itin sudėtingo tyrimo, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, bendradarbiaudamas su Ispanijos nacionalinės policijos pareigūnais, įvykdė plataus masto […]

19 birželio, 2025

Ketvirtadienį susitikę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai sutarė per ateinančias dvi savaites apsikeisti siūlymais, koks […]

17 birželio, 2025

Sukčiai apgavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Jonavos ir kitų miestų, rajonų gyventojus ir iš jų pasisavino apie 208,9 tūkst. eurų. Didžiausią […]

14 birželio, 2025

Lietuva šeštadienį mini Gedulo ir vilties dieną, skirtą prisiminti ir pagerbti sovietų vykdytų masinių trėmimų aukas. Renginiai Gedulo ir vilties […]

Regionų naujienos