vasario 3, 2017
Lietuvos vaikų aktyvumas rekordiškai mažėja. Kur klysta tėvai?

Išmaniosioms technologijoms vis labiau įsigalint, Lietuvoje ir pasaulyje kasmet fiksuojamas ryškus vaikų fizinio aktyvumo rodiklių mažėjimas, o sulig juo pastebimi ir vaikystėje atsirandantys įvairūs lėtiniai sveikatos sutrikimai. Tačiau, ar dėl to, kad vaikų populiariausių laisvalaikio praleidimo formų viršūnėje jau ne vienus metus karaliauja naršymas internete, išties kaltos tik informacijos amžiaus naujovės?

Pasak Šiaulių universiteto Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centro direktorės doc. dr. Daivos Mockevičienės, vaikų ir paauglių fiziniam aktyvumui ne mažiau reikšmingas ir šeimos narių, t. y. tėvų, vaidmuo. Apie tai, kokią įtaką mūsų atžalų sveikatai turi sveikos gyvensenos įpročiai šeimoje ir tėvų pavyzdys, – pasakoja vienintelio Šiaurės Lietuvoje universiteto docentė.

Tėvų elgsenos įpročius perima vaikai

Kasdienis vaikų fizinis aktyvumas yra laikomas augančiam organizmui vienu svarbiausių veiksnių. Pastarasis ne tik užtikrina taisyklingą organizmo vystymosi procesą, didina fizinį pajėgumą, apsaugo nuo įvairių sveikatos sutrikimų, bet ir garantuoja gerą psichinę bei emocinę sveikatą.

 „Aktyvi vaikų fizinė veikla yra kur kas daugiau nei tik geros sveikatos sąlyga – judrus laisvalaikio praleidimas kartu tampa ir savotiška asmenybės išraiška, – sakė dr. D. Mockevičienė. – O štai vaikai, pasyviai leidžiantys laisvalaikį, dažnai patiria įvairių sveikatos negalavimų, tokių kaip galvos, nugaros, pilvo ir skrandžio skausmai, bloga nuotaika, emocinė įtampa ar miego sutrikimai. Taip pat prastėja mokymosi rezultatai, vaikai būna labiau užsisklendę ir sunkiai randa, kaip save realizuoti.“

Kaip teigia dr. D. Mockevičienė, vaikų fizinis aktyvumas dėl sėdimosios veiklos itin sumažėja vaikams pradėjus lankyti mokyklą – maždaug nuo 7 iki 14 metų. Šiame amžiaus tarpsnyje formuojant laisvalaikio įpročius itin didelė atsakomybė tenka tėvams, kadangi dar vaikystėje iš tėvų išmokti elgsenos stereotipai išlieka visam gyvenimui.

„Pavyzdžiui, kai kuriems paaugliams patinka gaminti maistą dėl to, kad jie kasdieną mato, kaip puikiai tai geba daryti ne tik mama, bet ir tėtis. Lygiai taip pat ir su fiziniu aktyvumu – jei šeimos nariai, tėvai daug juda, žaidžia, sportuoja, aktyviai keliauja, natūralu, jog vaikas kitaip savo laisvalaikio nė neįsivaizduoja“, – aiškino dr. D. Mockevičienė.

Aktyvaus laisvalaikio šeimose – tik užuomazgos

Neseniai Šiaulių universiteto tyrėjų atlikto paauglių fizinio aktyvumo tyrimo, kurio metu apklausta 687 aštuntos klasės moksleivių, duomenys atskleidė, jog aktyvaus laisvalaikio propagavimas lietuvių šeimose dar tik formuojasi.

„Didžioji dalis mūsų moksleivių po pamokų ruošos laisvalaikį leidžia žaisdami bei naršydami kompiuteriu ar kitais išmaniaisiais įrenginiais, taip pat žiūri televizorių, skaito, leidžia laiką su draugais ar lanko būrelius, tarp kurių – ir sporto būreliai. Ir tik nedidelė saujelė apklaustųjų reguliariai leidžia aktyvų laisvalaikį su šeima, t. y. drauge užsiima aktyvia fizine veikla“, – tyrimo duomenimis dalijosi dr. D. Mockevičienė.

Pasak Šiaulių universiteto docentės, moksleiviai su savo šeimomis dažniausiai lankosi baseine, o vasaros metu – vyksta prie atvirų vandens telkinių, dirba sode. Rečiau, tačiau kartu dalyvauja ir sveikatingumo, sporto renginiuose arba varžybose. Ir tik itin retais atvejais šeimos su vaikais užsiima vadinamąja ekstremalia fizine veikla, pavyzdžiui, dažasvydžiu, alpinizmu, nardymu ir kitomis itin aktyviomis atrakcijomis.

Mažieji „auga“ internete. O ką daro suaugusieji?

Priežasčių, kodėl aktyvus laisvalaikis lietuvių šeimose nėra populiarus, yra įvairių: šeimos materialinė padėtis, tėvų išsilavinimas, įgūdžių bei žinių stygius ir pan. Tačiau, anot dr. D. Mockevičienės, ne mažiau įtakos šeimos pasyviai veiklai turi klaidingas tėvų požiūris ir nuostatos, jog tėvų ir vaikų laisvalaikis yra vienas nuo kito atsieti. Kitaip tariant, įprasta tai, jog laisvu nuo darbo ir pamokų metu tėvai užsiima jiems aktualia veikla, o vaikai susigalvoja sau įdomių užsiėmimų arba… tiesiog tūno internete.

„Šeima paaugliui yra artimiausia aplinka, kurioje jis ugdomas, todėl tėvai turėtų rasti laiko bendram šeimos laisvalaikiui. Itin svarbu vaikams suteikti daugiau aktyvaus laisvalaikio pasirinkimo galimybių ir skatinti jų domėjimąsi įvairiomis aktyvaus laisvalaikio formomis. Pavyzdžiui, rengti turistinius žygius, išvykas į gamtą, drauge žaisti judriuosius sporto žaidimus ir t. t. Tokiu būdu vaikas, o kartu ir tėvai, ne tik ugdys fizinę ir emocinę sveikatą, tobulins naujus įgūdžius, bet ir turės, kaip išreikšti save, stiprins tarpusavio ryšį“, – aktyvios veiklos šeimoje pranašumus vardijo Šiaulių universiteto atstovė.

Share Button

lapkričio 23, 2017

Šį šeštadienį, lapkričio 25 dieną, pasirodys šventiniai pašto ženklai, skelbsiantys apie artėjančias didžiąsias metų šventes – šv. Kalėdas ir Naujuosius […]

lapkričio 21, 2017

„Patirtis – tai amžina gyvenimo mokykla“, – taip teigia vienas ryškiausių Apšvietos epochos asmenybių – Johanas Volfgangas Gėtė. Nuo pat […]

lapkričio 20, 2017

VDU Botanikos sode vyko baigiamasis tradicinio tapybos, fotografijos, žemės meno, skulptūros projekto – plenero „Pajausk rudenį Botanikos sode 2017“ renginys. […]

lapkričio 17, 2017

Neringos 56-ojo gimtadienio renginiai lemtingi taps neringiškiui Karoliui Košiui, kuris šį savaitgalį pradės pusmetį truksiančią kelionę motociklu į Pietų Afrikos […]

lapkričio 15, 2017

Iš aukščiau pasidairius Žuvintas atrodytų kone perpus padidėjęs. Užlietos nušienautos paežerės pievos, viksvynai ir nendrynai dabar apsemti lyg pavasarį, nors […]

lapkričio 10, 2017

Pasitikdami gražiausias metų šventes garsiausi Lietuvos muzikantai jau trečią kartą inicijuoja labdaros akciją „Kalėdų naktį tylią“. Šiemet projektas dar galingesnis, […]

lapkričio 3, 2017

Spalio 22 dieną Panevėžio kultūros ir poilsio parke įvyko pirmasis mopsų veislės šunų susitikimas. Taip oficialiai buvo įkurta Panevėžio miesto […]

lapkričio 2, 2017

Pusryčiai – svarbus energijos šaltinis sėkmingai dienos pradžiai. Pusryčius verta valgyti ne tik dėl geros savijautos, puikios nuotaikos, sotumo jausmo, […]

lapkričio 1, 2017

Neseniai atlikti Ilinojaus universiteto tyrimai atskleidė, kaip mityba veikia mūsų smegenų veiklą bei pažinimo funkcijas. Pasirodo, mononesočiųjų riebalų vartojimas gali […]

spalio 30, 2017

Šiurpios dekoracijos, patiekalai ir baisios istorijos – turbūt vienintelė diena metuose, kuomet daugelyje pasaulio valstybių tokie dalykai atrodo įprastai ir […]