Mažeikiškis Donatas Vaičiurgis: „Aš gyvenime viską pasieksiu ir parodysiu tiems, kurie juokėsi iš manęs“
„Kai buvau mažas ir ėjau į mokyklą, mano tėvai išsiskyrė, mes gyvenome neturtingai, mokykloje tekdavo kęsti patyčias. Tada aš sau pasakiau: „Aš gyvenime viską pasieksiu ir parodysiu tiems, kurie juokėsi iš manęs,“ – savo vaikystės prisiminimais dalijosi Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas Donatas Vaičiurgis, su krašto apsaugos savanoriu Deividu Žvinkliu šiemet surengęs Vienybės žygį per Lietuvą ir kartu su kitais akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ iniciatyvų autoriais apdovanotas Prezidentūroje.
Ketvirtus metus ugniagesiu gelbėtoju dirbantis D. Vaičiurgis jau septyneri metai yra ir krašto apsaugos savanoris. Neseniai jis tapo ir savanoriu ugniagesiu, pasirengusiu ne darbo metu gesinti gaisrus. Dalį savo širdies ir laiko Donatas skiria vaikams – Meno mokykloje jaunimą moko šokti, vadovauja breiko studijai. Ilgą laiką jis buvo policijos rėmėjas, savanoriavo Maisto banko akcijose, Mažeikių vaikų namams padėjo rengti šventes. Taip pat bendradarbiauja su Plikšių senelių namais, kurie po Vienybės žygio pakvietė apsilankyti.
Ir tuo pačiu metu Donatas nuolat studijavo. Klaipėdos valstybinėje kolegijoje jis yra baigęs programavimo kompiuteriams specialybę, vėliau išlyginamąsias bakalauro studijas Šiaulių universitete, o šių metų vasarį šiame universitete baigė viešojo valdymo magistrantūros studijas.
Kaip galima viską suspėti? Donatas sako, jog visi turime 24 valandas, tačiau tik nuo tavęs priklauso, kaip išnaudosi tas valandas ir suplanuosi laiką. „Štai ir dabar Viekšnių politechnikos mokykla pakvietė atvažiuoti ir jaunimui paskaityti motyvacinę paskaitą apie tai, kad gyvenime galime pasiekti viską, jei tik to labai norime. Žinoma, dėl mano veiklos šiek tiek kenčia mano dukrytė ir žmona. Bet gyvenime taip jau yra: jeigu nedirbsi – neturėsi. Aš visada suplanuoju mėnesio darbus. O kol esu jaunas, noriu viską išbandyti,“ – sakė D. Vaičiurgis.
D. Vaičiurgis teigia, jog patriotiškumo jausmą Tėvynei jam ypač sustiprino emigracija Anglijoje: „Pusę metų su žmona dirbome šioje šalyje. Jeigu esi migrantas, kryžiaus kelius turi nueiti, kad surastum gerą darbą, jeigu nenori po 14 valandų dirbti fabrike. Sunku kažko pasiekti, jeigu gerai nemoki anglų kalbos ir neturi tos šalies diplomo. Beje, Anglijoje gyvena ir dirba mano mama, brolis ir dvi sesės, kurių pasiilgstu“.
Kai vasario 1-osios vakare Vilniuje, prie Katedros, Donatą ir Deividą pasitiko būrelis draugų ir net nepažįstamų žmonių, palaikiusių Vienybės žygio per Lietuvą metu, jie iš Mažeikių į Vilnių buvo nukeliavę per 360 kilometrų ir surinkę per 160 tautiečių parašų. „Jie palydėjo mus į Trijų Kryžių kalną. Ten išskleidėme Trispalvę. Tuo metu tikrai širdis džiaugėsi, veide švietė šypsena. Labai svarbu buvo, kad jaučiau didžiulį šeimos ir draugų palaikymą. Nuo Trijų Kryžių kalno iškart paskambinau žmonai, nes jos pritarimas man pats svarbiausias. Žinoma, kartais ji pyksta dėl mano begalinės veiklos ir juokaudama siūlo susirasti gerai apmokama darbą, o ne „nesąmonėmis“ užsiiminėti, bet kad ir ką sumąstyčiau, vis tiek ji mane palaiko,“ – pasakojo Donatas.
Ugniagesys teigia, jog didžiausia jo gyvenimo vertybė – šeima. Pasak D. Vaičiurgio, jos negali atstoti jokie draugai ir darbai. O jo gyvenimo kredo: nesijuok iš to, kuriam šiandien yra blogai, nes niekada nežinai, kas tavęs laukia rytoj.
