A. Armonaitė: atliktas tyrimas parodė, kad savivaldybės turi tobulinti verslo priežiūrą

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmą kartą atliko 15-os Lietuvos savivaldybių verslo priežiūros tyrimą. Jis parodė, kad savivaldybių atliekama verslo priežiūra dar neatitinka modernios verslo priežiūros standartų, tačiau yra ir teigiamų aspektų. 

„Su verslo priežiūrą atliekančių savivaldybių darbuotojais susiduria nemaža dalis verslo: savivaldybės kasmet išduoda apie 12,5 tūkst. leidimų įrengti išorinę reklamą, apie 14 tūkst. leidimų prekiauti viešosiose vietose. Tad savivaldybių atliekama verslo veiklos priežiūra turi būti efektyvi ir prisidėti gerinant sąlygas verslui, padėti jam vykdyti veiklą, o ne trukdyti.

EIMIN atliktas tyrimas parodė, kad dar tikrai yra kur tobulėti – savivaldybių kompetencijos verslo priežiūros srityje yra netolygios, todėl joms būtina arba sritį kuruojančių ministerijų, arba Lietuvos savivaldybių asociacijos pagalba ir koordinavimas. Savivaldybėms padėtų ir kitos centrinio lygmens viešosios priežiūros institucijos, veikiančios toje pačioje priežiūros srityje“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Dažniausiai savivaldybėms kylantys sunkumai yra susiję su duomenų apie prižiūrimus verslus trūkumu, netaikomu sisteminiu rizikos vertinimu. Net 86 proc. tirtų savivaldybių, reaguodamos į pranešimus, atlieka patikrinimus neįspėjusios verslo. Ketvirtadalyje tirtų savivaldybių reaguojama į visus skundus, jų nekategorizuojant ir nevertinant rizikos. Verslo priežiūros situacija geresnė tose srityse, kuriose ministerijos yra parengusios priežiūros atlikimo tvarką.

Tyrimas parodė, kad savivaldybės turėtų tobulinti verslo priežiūros veiksmus ir didinti priežiūros efektyvumą: skelbti patikrinimų taisykles ir planus, iš anksto pranešti apie planuojamus patikrinimus, daugiau dėmesio skirti verslo naujokams, patikrinimuose naudoti kontrolinius klausimynus. Savivaldybės taip pat turėtų stebėti ir matuoti priežiūros efektyvumą – kiek atliekama priežiūra prisidėjo prie saugomų visuomenės vertybių apsaugos.

„Lietuvos centrinio lygmens verslo priežiūros institucijų pažanga nuo 2020 metų sistemingai auga: jų veiklos pažangumo balų vidurkis pakilo 11 proc. – nuo 6,48 iki 7,2 balo. Be to, aukščiausią pažangos vertinimą gavusių priežiūros institucijų skaičius padidėjo 50 proc. Tad siekiame, kad ir Lietuvos savivaldybių rodikliai verslo priežiūros srityje ženkliai gerėtų. Todėl inicijuojame verslo priežiūros pagrindų mokymus savivaldybių darbuotojams, kuriuose jau dalyvavo daugiau kaip 230 savivaldybių atstovų. Tikime, kad tai prisidės siekiant spartesnio progreso ir geresnių savivaldybių verslo priežiūros rezultatų“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

Nepaisant nustatytų trūkumų, pastebėta, kad dalis savivaldybių taiko ir gerąsias pažangios verslo priežiūros praktikas. Naudojamos „minkštosios“ priežiūros priemonės – konsultavimas, rekomendacijos, prevencinių pranešimų žiniasklaidoje skelbimas vietoj verslo baudimo.

Taip pat naudojamos ir alternatyvios konsultavimo priemonės, tokios kaip lankstinukai ar atmintinės, taikomos inovatyvios skaitmeninės priemonės konsultuojant verslą – interneto svetainėje konsultacijoms naudojama virtualių pokalbių funkcija. Savivaldybės organizuoja paskaitas pagal veiklos rizikingumo lygį, o konsultacijos verslui vyksta gyvai ar nuotoliniu būdu ir socialiniuose tinkluose.

Dalis savivaldybių, gavusios skundą, taiko ir kitas priežiūros priemones, o ne tik patikrinimus. Dažniausios iš jų – konsultavimas ir teikiamos rekomendacijos (dažniausiai telefonu), įspėjimas žodžiu, siunčiami prevencinio pobūdžio pranešimai. Tai taip pat laikoma pažangia verslo priežiūros praktika.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sisteminį verslo priežiūrą atliekančių institucijų veiklos vertinimą – vadinamąją švieslentę – rengia nuo 2018 metų, tačiau iki praėjusių metų švieslentės tyrime buvo vertinamos tik centrinio lygmens valstybės institucijos.

2023 m. ministerija atliko savivaldybių tyrimą, siekdama įvertinti, kokias verslo veiklos priežiūros funkcijas ir kokia apimtimi atlieka savivaldybės ir kokias jos naudoja modernias verslo priežiūros priemones. Šiame tyrime buvo apklausta 15 savivaldybių, kuriose buvo didžiausias registruotų veikiančių įmonių skaičius, taip pat savivaldybės buvo atrinktos ir atsitiktiniu būdu.

Tyrime dalyvavo Alytaus rajono, Druskininkų, Ignalinos rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto, Mažeikių rajono, Marijampolės, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono ir Zarasų rajono savivaldybės.

Savivaldybės užtikrina visuomenės interesų apsaugą vykdydamos verslo priežiūrą vartotojų apsaugos, statybų saugos, visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos, transportavimo saugumo, visuomenės saugos, kultūros apsaugos srityse.