Gegužės 8 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Petrui Bartkui-Žadgailai, kadangi kilo abejonių dėl atminimo įamžinimo vietos bei projekto koncepcijos.
Komisijos posėdyje dalyvavę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė ir Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vyriausiasis architektas Algis Vyšniūnas supažindino su projektu. Buvo aptartas architektūrinis-urbanistinis Nepriklausomybės gynėjų aikštės aspektas. Aikštė yra formuojama kaip daugiafunkcinio panaudojimo vieša socialinė erdvė. Joje organizuojami įvairūs renginiai, bet memorialinių ženklų zona visiškai netrukdo žmonių susibūrimams ir įvairioms šventėms.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vykdo specialią programą, pagal kurią įamžinamas visų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Deklaracijos signatarų atminimas jų gimtinėse. Numatyta pastatyti memorialinius ženklus visiems aštuoniems Deklaracijos signatarams. Nuo Raseinių yra kilę du partizanų Deklaracijos signatarai – Jonas Žemaitis-Vytautas ir Petras Bartkus-Žadgaila. Po ilgų svarstymų nutarta, kad memorialiniai ženklai turi būti vienas šalia kito, nes abu signatarai yra lygiaverčiai, todėl būtų nekorektiška juos išskirti. Memorialinį ženklą sukūrė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro skulptorius Jonas Jagėla (1945–2019). Tai būtų paskutinis realizuotas šio žymaus skulptoriaus darbas.
Komisijos nariai pritarė pateiktam memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Petrui Bartkui-Žadgailai projektui.
