vasario 26, 2019
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Naktinės Vilniaus senamiesčio gatvės tampa intensyvaus eismo automagistralėmis

Sostinės barams, kavinėms ir naktiniams klubams savaitgaliais dirbant iki paryčių, kai kuriose Vilniaus senamiesčio gatvėse užfiksuotas intensyvaus eismo automagistralei prilygstantis triukšmo lygis, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atlikta serija triukšmo matavimų Vilniaus senamiestyje nakties metu. Ir tai – tik viena, bet ne vienintelė senamiesčio gyventojų problema, išsakyta NVSC organizuotame susitikime su bendruomene, verslo atstovais ir miesto savivaldybe.

NVSC Vilniaus departamento tyrimas parodė, kad Vilniaus senamiestyje triukšmas net iki 16 dB viršijo higienos normoje nustatytas ribines vertes, o tai prilygsta šalia atvertų langų nesibaigiančiam sunkvežimių judėjimui. Triukšmo matavimai buvo atlikti 2018 m. lapkričio mėn. naktimis iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus ir Islandijos gatvėse, kai veikė visos populiarios pasilinksmino vietos, ir naktimis iš sekmadienio į pirmadienį, kai jos neveikė. Nustatyta, kad sekmadienio naktimis nuo 4 iki 5 val., kai barai ir klubai uždaryti, triukšmas buvo gerokai žemesnis už leistinas normas ir siekė 43–51 dB. Tačiau penktadienio naktimis tokiu pat metu triukšmas kur kas viršijo nustatytas normas – ekvivalentinio triukšmo lygis penktadienio naktį buvo 61–71 dB, tai įvardijama kaip labai didelis triukšmas. Higienos normos leistinas dydis lauke nakties metu yra 55 dB.

Pasak NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Astos Razmienės, didelis pasirinkimas laisvalaikio vietų pritraukia minias lankytojų ir gerokai padidina senamiesčio transporto srautus, kurie sukelia didžiausią triukšmą ir senamiesčio gatvės ūžia lyg intensyvaus eismo automagistralės.

Vien NVSC Vilniaus departamentas per 2018-uosius gavo 138 skundus dėl triukšmo. Skirtingų šaltinių sukeliamas triukšmas – dažna problema, bet ji ypač aktuali sostinės senamiesčio bendruomenei – čia fiksuoti 22 tokie skundai. Pagrindinė skundų koncentracija Vilniaus, Labdarių, Liejyklos, Islandijos ir Savičiaus g.

„NVSC Vilniaus departamento specialistai nustatė, kad triukšmas kilo dėl restoranų, barų, klubų veiklos. Išskiriamos trys pagrindinės su triukšmu susijusios sritys: triukšmas barų, restoranų ir kitų pasilinksminimo vietų vidaus patalpose, lankytojų sukeliamas triukšmas kavinių prieigose, ir transportas, kurį pritraukia pasilinksminimo vietos ir jų lankytojai. Barai turėtų geriau izoliuoti patalpas, kad triukšmas nesklistų į pastatus ar aplinką, bet triukšmo valdymui laisvalaikio vietų prieigose ir ypač transporto sukeliamam triukšmui reikalingas kompleksiškas, visų suinteresuotų ir atsakingų pusių įsitraukimas. Todėl ir inicijavome šį susitikimą, siekdami padėti užmegzti bendruomenės ir barų atstovų bei savivaldybės dialogą“, – sako A. Razmienė.

Kaip gerinti situaciją senamiestyje?

NVSC siūlo remtis užsienio šalių geraisiais pavyzdžiais, kur didmiesčių senamiesčiuose įsikūrusios barų gatvės susitvarko su triukšmo problema tam tikslui numatytomis efektyviomis priemonėmis, tokiomis kaip: leidžiami taksi automobiliai tik varomi elektra, specialiai numatytos įlaipinimo / išlaipinimo vietos, įvedamos nuolatinės triukšmo stebėjimo sistemos ir kita.

2018 m. savivaldybė Islandijos g. įvykdė eismo organizavimo pakeitimus – atsirado suoliukai, vietos dviračiams prirakinti, prekėms iškrauti, automobiliai gali važiuoti tik viena eismo juosta.

„Islandijos gatvė situacijos nepagerino, transporto triukšmas nepakito, o laisvalaikio vietų lankytojų keliamas triukšmas net padidėjo. Toks triukšmas savaitgalio naktimis yra nepakenčiamas“, – teigia Vilniaus senamiesčio bendruomenės asociacijos prezidentė Asta Baškauskaitė. Bendruomenės atstovė piktinasi, kad savivaldybė visiškai ignoruoja gyventojų ir seniūnaičių prašymus trumpinti barų darbo laiką ir senamiesčio gatvės tampa „triukšmingu baru“ po atviru dangumi. Bendruomenė reikalauja nuolat užtikrinti institucijų kontrolės vykdymą, siekdama sumažinti transporto srautą, nepamiršti ir triukšmo matavimų. „Gyventojams ypač aktualu gauti informaciją dėl įgyvendintų ir planuojamų įgyvendinti veiksmų, to dabar labai trūksta“, – kalbėjo A. Baškauskaitė.

„Miestas yra gyvas organizmas, kuriame būtina suderinti skirtingų gyventojų grupių interesus. Todėl savivaldybė nuolat palaiko dialogą su visomis gyventojų grupėmis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad neseniai atlikta naktinės ekonomikos studija parodė, jog Vilniaus naktinė ekonomika sugeneruoja 659 milijonus eurų apyvartą kasmet, naktinėje ekonomikoje (pagal apibrėžimą verslas, kuris dirba nuo 19 valandos vakaro) užimta apie 20 tūkstančių vilniečių, šis skaičius per pastaruosius 10 metų išaugo kone trečdaliu. Taigi galima sakyti, kad daliai vilniečių aktyvus senamiesčio gyvenimas tai – pragyvenimo šaltinis ir naujos darbo vietos. Todėl vienareikšmiškai šios situacijos savivaldybė vertinti nenorėtų. Be abejo, yra įrankiai, kurie skirti tramdyti piktybinius Triukšmo valdymo įstatymo pažeidėjus: tai yra nemažos piniginės baudos, kurios siekia iki 600 eurų“, – aiškina Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas. 

Anot G. Lepersko, savivaldybės valioje taip pat yra galimybė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais, iš ko daugiausia išsilaiko barai ir naktiniai klubai, laiką: „Visiškai piktybiniams viešosios tvarkos nesilaikantiems juridiniams asmenims gali būti atimta alkoholio prekybos licencija – dėl šio klausimo kolegialiai sprendžia miesto taryba. Bet kuriuo atveju savivaldybė visuomet stengiasi suderinti skirtingų gyventojų grupių interesus, rasti abiem pusėms priimtiną kompromisą, o ne tiesiog drausti ir bausti“.

Šiuo susitikimu NVSC pradeda vykdyti konsultacijų su gyventojų bendruomenėmis kampaniją visos šalies mastu. Šios kampanijos tikslas – atkreipti dėmesį į problemas, išgirsti kiekvieną bendruomenę ir ieškoti naujų, efektyvių būdų keisti ir gerinti situaciją.  Kampanija siekiama skatinti vietinių savivaldybių ir verslo atstovų ar atsakingų institucijų susikalbėjimą su bendruomenėmis, problemas spręsti kaimynystės politikos lygmeniu, kad miestai būtų įvairūs, patrauklūs, ekologiški ir sveiki, kaip numatyta Europos ateities miestų vizijoje.

Share Button

rugpjūčio 23, 2019

Vieną rugpjūčio popietę šiltas vasaros vėjas, kartu su lietumi, atpūtė paslaptingą vaikų auklę Merę Popins į Lentvario miesto biblioteką. Merė […]

rugpjūčio 22, 2019

Liepos 27 d. – rugpjūčio 3 d. Gdynės m. Lenkijoje vyko XIX Pasaulio vasaros Polonijos žaidynės.  Žaidynėse dalyvavo 27 šalių […]

rugpjūčio 19, 2019

Rugpjūčio 10 d. Tiltų kaimo bendruomenės namuose poezijos mylėtojai susitiko su poete, psichologe, dvasingų eilių autore Laima Petroniene jos autoriniame […]

rugpjūčio 18, 2019

Rugpjūčio 15 d Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje buvo švenčiama Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo iškilmė (Žolinė). Ta diena nuo […]

rugpjūčio 17, 2019

Jau rugpjūčio 22 dieną Vilniuje startuoja registracija į plaukimo mokymosi grupes. Vilniaus miestas kviečia mokytis plaukti ir savo įgūdžius tobulinti […]

rugpjūčio 14, 2019

Šiemet sostinės savivaldybė planuoja įrengti iš viso 50 naujų modernių vaikų žaidimų aikštelių. Naujomis net 25 vaikų žaidimo aikštelėmis jau […]

rugpjūčio 13, 2019

Vaikų antsvoris ir nutukimas yra vienas rimčiausių sveikatos iššūkių XXI amžiuje. Kas penktas vaikas Europoje turi antsvorio ir šis skaičius […]

rugpjūčio 13, 2019

Vasara be knygos? Tai neįmanoma. Atsakingai ir drąsiai akcentuojame – knygų skaitymas yra žymiai naudingesnis nei filmukų žiūrėjimas. Knygos padeda […]

rugpjūčio 13, 2019

Aiškėja preliminarūs laimėtojai Nacionalinės  koncertų salės  architektūrinių  idėjų tarptautiniame konkurse – tarptautinė ekspertų komisija, kuriai vadovavo Ole Gustavsen,  pagal konkurso […]

rugpjūčio 13, 2019

Rugpjūčio 9 d. Čižiūnų bibliotekoje šurmuliavo gausus būrys lankytojų. Paskaitą „Vaistažolės – maistas ir vaistas“ skaitė vaistininkas, žolininkas, „Žolinčių akademijos“ […]