Nuo kovo 30 dienos Lietuvos mokyklose prasidėjo nuotolinis mokymas. „Be abejo, nuotolinio mokymo pradžia mokykloms yra didelis iššūkis, – sako Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Čingienė. – Kai kurio mokyklos, ypač didžiosios, jau buvo bandžiusios dirbti nuotoliniu būdu, per epidemijas pateikdamos mokiniams užduotis. Kitos tokios patirties visiškai neturėjo. Tačiau visoms mokykloms ir visiems mokytojams naujas dalykas – pamokos transliacija.“
Pirmosios dienos, kaip teigia specialistė, nors nesklandumų neišvengta, bet visumoje praėjo gan sklandžiai. „Kiek spėjau pasikalbėti su mokyklomis, sakė, kad mokytojai džiaugėsi, kad pirmosios dienos gana sėkmingos. Daugiausia sunkumų patyrė bandantieji jungtis per lietuviškus dienynus. „Ši platforma nepritaikyta nuotoliniam mokymui. Tie kurie jungėsi per pasaulyje naudojamas platformas, su tokiais trikdžiais nesusidūrė“, – pirmąsias dienas apibūdina Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Čingienė.
Pasak jos, kokią platformą rinktis iš gausių pasiūlymų, sprendė pačios mokyklų bendruomenės. Mokyklas ir mokytojus aktyviai konsultavo Panevėžio rajono švietimo centras.
Nuotoliniam mokymui, kaip teigia pašnekovė, rengėsi tiek skyriaus darbuotojai, tiek mokyklos, tiek mokytojai. „Aiškinomės, kiek vaikų gerai dirba su kompiuteriu, kiek šeimų kompiuterio neturi. Renkant šią informaciją atsirado šiokių tokių nesklandumų, nes iš pradžių nebuvo pagalvota apie šeimas, kuriose auga keli vaikai, o namuose tik vienas kompiuteris. Aiškinomės ir tėvų darbo su kompiuteriu įgūdžius. Jei tėvai pratę prie dienyno platformos, mokykla ją ir rinkosi. Buvo atsižvelgiama ir į mokytojų pasirengimą dirbti su kompiuteriu, kad nuotolinis mokymas jiems nesukeltų per didelį iššūkį, – apie pasirengimą nuotoliniam mokymui kalba Panevėžio rajone pasakoja specialistė. – Praėjusios savaitės duomenimis, 116 rajono šeimų neturėjo kompiuterių. 43 šeimoms kompiuterius paskolino švietimo įstaigos. Panevėžio rajono savivaldybė ieško galimybių, kaip kompiuteriais aprūpinti likusias šeimas. Kadangi tos šeimos neturėjo ir interneto, savivaldybė nupirko ir išdalino 30 modemų. Žinoma, poreikis gali kasdien keistis, nes įranga genda. Kai kurios šeimos turi gan senus kompiuterius, dėl ko atsiranda darbo trikdžiai. Dalis mokinių mokomi naudojant išmaniuosius telefonus, bet akivaizdu, kad pamokos kokybė ne tokia, kokią galima pasiekti dirbant kompiuteriu. Žinoma, gerai, kad šiuo laiku mokinys turi galimybę bent pasinaudodamas telefonu dalyvauti mokymuose.“
Skubus švietimo sistemos perorganizavimas, Ilonos Čingienės teigimu, turės įtakos ir tolimesniam ugdymui. „Nors gyvos pamokos nuotolinis mokymas negali pakeisti, bet šis prievartinis naujovės atsiradimas joje paliks pėdsakus. Po karantino pamokos nebebus tokios, kokios buvo iki karantino. Jos bus kitokios. Bus modernesnės. Ir mokytojai sako, kad į buvusią mokyklą nebegrįšime – mokykla bus kitokia. Kiek mokytojų pagreitintais tempais padidino savo kompiuterinio raštingumo kompetencijas. Jie labai daug išmoko ir tai galės toliau taikyti. Nuotoliniame mokyme yra daug įvairių ir įdomių dalykų, – pabrėžia pašnekovė ir tuo pačiu pasidžiaugia, kad šiais metais atsisakyta pagrindinio ugdymo pasiekimų ir nacionalinio mokinių žinių patikrinimo. – Galbūt bus atsisakyta ir brandos egzaminų. Būtų proga pabandyti, kaip atrodytų stojimas, vadovaujantis metiniais įvertinimais. Pasimatytų, ar tikrai tie brandos egzaminai turi tokią lemiamą įtaką. Jautriems mokiniams tikrai kyla stresas. O kaip taisyklė, jautresni yra tie, kurie gerai mokosi, kurie labai pergyvena dėl rezultato, tad neretai per egzaminą mokinys gauna mažesnį pažymi, negu yra vertas. Mes pasitikime mokytojais. Nė vienas jų nerašo pažymio, kurio mokinys nėra nusipelnęs.“
