spalio 12, 2019
Socialiniuose tinkluose slypintys pavojai: kaip nuo jų apsaugoti vaikus?

Socialiniai tinklai šiandien yra tapę neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, o jaunosios kartos atstovus socialinės medijos supa nuo pat mažų dienų. Nors jos neabejotinai suteikia iki tol neregėtas bendravimo, informacijos sklaidos galimybes ir patrauklią pramogą, tačiau kartu kelia tam tikras rizikas – ypač, kai tokiomis platformomis naudojasi vaikai ir paaugliai. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovės Aušros Jusės teigimu, tėvų pareiga yra pasirūpinti, kad naudodamiesi socialiniais tinklais nepilnamečiai būtų saugūs.

 Prioritetas – privatumas

 Nors daugelis socialinių tinkų savo vartotojams taiko tam tikrus amžiaus apribojimus, tačiau dažnai tai nesutrukdo prie šių platformų prisijungti ir jaunesniems, nei numatyta, asmenims. Vaikai ir paaugliai įvairiais socialiniais tinklais neretai naudojasi ir su tėvų sutikimu.

Kai kurios populiarios platformos, pavyzdžiui, „Tiktok“ yra orientuotos būtent į jaunesnes paauglių auditorijas. Tarp nepilnamečių taip pat populiarūs ir „Instagram“ ar „Snapchat“. Visi jie leidžia dalintis foto ir video turiniu, bendrauti su draugais, tačiau potencialiai taip pat ir nepažįstamais žmonėmis.

„Kiekvienas socialinis tinklas turi įvairių privatumo bei saugumo nustatymų, kuriuos pravartu peržiūrėti, o ypač tuomet, kai tokiomis programėlėmis tėvai suteikia galimybę naudotis nepilnamečiams. Kibernetinėje erdvėje tyko nemažai grėsmių, susijusių su asmens duomenų atskleidimu, internetinėmis patyčiomis ar vaikams netinkamo turinio sklaida. Dėl to į saugumą socialiniuose tinkluose reikėtų pasižiūrėti rimtai ir imtis visų būtinų veiksmų, kurie leidžia sumažinti rizikas“, – sako A. Jusė.

 Pirmas dalykas, kuriuo reikėtų pasirūpinti socialiniuose tinkluose, pasak A. Jusės, yra privatumas. Tai reiškia, kad socialinių tinklų programėlių nustatymuose visuomet patartina rinktis tokius nustatymus, kurie leidžia vartotojui dalintis turiniu tik su „draugais“, t.y. realiame gyvenime pažįstamais žmonėmis. Paprastai tokios pasirinktys programėlėse būna standartinės, todėl verta jų nekeisti.

Būdas apsaugoti nepilnamečius – turinio filtrai

Tačiau taip yra ne visuomet. Pavyzdžiui, tarp paauglių pastaraisiais metais išpopuliarėjusiame socialiniame tinkle „Tiktok“ visas publikuojamas turinys standartiškai yra viešas ir prieinamas kiekvienam platformos naudotojui. Dėl to jaunimas prieš dalindamiesi turiniu šioje platformoje turėtų gerai pagalvoti arba rinktis privačios paskyros nustatymą.

Vis tik neretai paaugliai ir vaikai elgiasi priešingai ir siekia, kad jų socialinių tinklų paskyras „sektų“ kuo daugiau vartotojų. Dėl to jie neretai pernelyg negalvodami apie pasekmes stengiasi skelbti dėmesį pritraukiantį, tačiau jiems patiems pakenkti galintį turinį.

Anot draudikų atstovės, nors socialiniai tinklai siekia šalinti netinkamą informaciją, tačiau nebūtinai tai pavyksta padaryti operatyviai. Dėl to kyla rizika, kad vaikus pasieks kitų skelbiamas nederamas turinys. Siekdamos padėti to išvengti, kai kurios socialinių tinklų programėlės siūlo tam tikrus filtrus, kuriuos aktyvavus tikimybė pamatyti netinkamą turinį sumažinama.

Svarbu branginti asmeninę informaciją

Dar viena su socialiniais tinklais susijusi grėsmė – galimybė vaikams ar paaugliams bendrauti su nepažįstamais asmenimis. Dėl to, naudodamiesi socialinės medijos platformomis, nepilnamečiai, o kartu ir jų tėvai, turėtų būti budrūs – įsitikinti, kad tarp socialinių tinklų „draugų“ nebūtų priimami nepažįstami asmenys.

„Naudojantis bet kuriuo socialiniu tinklu taip pat labai svarbu saugoti savo asmeninius duomenis. Internete niekuomet nereikėtų dalintis informacija apie tikslią savo ar savo šeimos gyvenamąją vietą, taip pat tokiais duomenimis, kaip asmens kodai ar banko kortelių numeriai, ir kita jautria informacija“, – perspėja draudimo ekspertė.

Kai kurie socialiniai tinklai, pavyzdžiui, „Snapchat“, leidžia vartotojams atskleisti realią savo buvimo vietą, kurią sekėjai gali matyti naudotojui vos įsijungus programėlę. A. Jusė rekomenduoja tokia galimybe nesinaudoti, o ir kituose socialiniuose tinkluose savo buvimo vietos neviešinti.

Nenumoti ranka į patyčias

Vaikai bei paaugliai socialiniuose tinkluose taip pat susiduria ir su patyčių rizika. Nors daugelis socialinių tinklų savo bendruomenių taisyklėse deklaruoja patyčių netoleruojantys, tačiau tokios platformos neretai vis tiek tampa terpe įžeidinėjimui ir užgauliojimams.

„Su savo atžalomis reikėtų kalbėtis apie patyčių žalą, stengtis, kad vaikai patys neprisidėtų prie patyčių kultūros. Socialiniuose tinkuose susidūrus su patyčiomis ar pastebėjus į kitus nukreiptas jų apraiškas, apie įžeidų ar žeminantį turinį ir bendravimą reikėtų įspėti socialinio tinklo platformos valdytojus. Paprastai tą galima padaryti labai paprastai – tiesiog pažymint ar „raportuojant“ netinkamą turinį. Galiausiai, įkyrius ir patyčias skleidžiančius socialinių tinklų vartotojus daugeliu atveju galima užblokuoti, taip užkertant galimybę jiems bendrauti ar dalintis turiniu su konkrečiu asmeniu“, – sako A. Jusė.

Į socialinius tinklus – tik sulaukus tinkamo amžiaus

A. Jusė pažymi, kad daugelis išmaniųjų įrenginių šiandien taip pat turi vaikų naudojimąsi įrenginiu kontroliuoti leidžiančius nustatymus. Populiariausios išmaniųjų įrenginių operacinės sistemos „Android“ ir „iOS“ siūlo tokias funkcijas ir leidžia numatyti, kuriomis programėlėmis vaikai gali naudotis, o kuriomis ne.

„Naudojantis socialiniais tinklais reikėtų vadovautis jų taisyklėmis ir bendruomenių nuostatomis. Daugelis populiarių socialinių tinklų taiko 13 metų amžiaus cenzą. Ir nors jį nesunku apeiti, tėvams reikėtų gerai pagalvoti, ar verta tai daryti ir leisti jaunesniems vaikams šiais socialiniais tinklais naudotis.

Tuo tarpu vyresnio amžiaus vaikai turėtų būti atsargūs. Tėvai savo ruožtu turėtų su jais kalbėtis apie saugumą ir padėti jį užtikrinti parinkdami tinkamus privatumo nustatymus, aptardami svarbiausias elgesio socialiniuose tinkluose taisykles“, – reziumuoja draudiko atstovė.

ERGO Baltijos šalyse

 ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Share Button


vasario 23, 2020

Kiekvienais metais artėjant pavasariui Panevėžio r. Dembavos progimnazijos jaunieji tyrėjai  pasidomi, kokius vaisius ir daržoves rinktis, kad organizmui nepritrūktų vitamino […]

vasario 23, 2020

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. MOTERS DIENA – PASAULIO PRIPAŽINTA ŠVENTĖ, O NE TARYBINĖ… 2. Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarija – atsakymas […]

vasario 20, 2020

Jono Meko citatos „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“ improvizacija šiandien pradėta 21-oji Vilniaus knygų mugė. Atidarymo scenoje vaizdais, […]

vasario 18, 2020

Aplinkos ministerijos siūlomas naujasis atliekų tvarkymo kainodaros modelis ne tik vėl brangins šios paslaugos gyventojams kainą, bet ir gerokai sumažins […]

vasario 18, 2020

Savanorystė šiais laikais nebetraktuojama kaip „laiko švaistymas“, atvirkščiai, žmonės drąsiai renkasi iššūkį savo laiku ir žiniomis pasidalinti su kitais, o […]

vasario 18, 2020

Diana Nausėdienė antradienį lankėsi Molėtų vaikų lopšelyje-darželyje „Saulutė“, kur vyko vienas iš Lietuvos mažųjų žaidynių festivalių. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas […]

vasario 17, 2020

Šeštadienį Diana Nausėdienė dalyvavo Pal. kun. M. Sopočkos hospiso Vaikų skyriaus pašventinimo iškilmėse. „Šiandien didžiulė garbė stovėti čia tarp Jūsų. Tai nepaprastai svarbi […]

vasario 14, 2020

Peržvelgus paskutiniųjų kelių nacionalinių „Eurovizijos“ atrankų finalų dainų autorių sąrašus, galima stebėti tendenciją, kad jame daugėja lietuviškų pavardžių. Tai pastebi […]

vasario 13, 2020

Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. „Atsiprašome dėl apmaudžios administracinės klaidos, […]

vasario 13, 2020

Nors daugelis žmonių drąsiau kreipiasi pas psichologą, bet dvasinės konsultacijos dar tik įgauna pagreitį Lietuvoje. Visgi kaip sudera psichologija ir […]