Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje (TLK) vykusiame paskutiniame šių metų Stebėtojų tarybos posėdyje jos nariams pristatytos 2018 m. planuojamos sveikatos priežiūros paslaugų apimtys, pateikta informacija apie elektroninių receptų išrašymą ir išdavimą Panevėžio TLK veiklos zonoje per šių metų 9 mėnesius, taip pat lyginamoji 2016 ir 2017 metų devynių mėnesių gydymo įstaigų darbo užmokesčio analizė.
Aktyviai Stebėtojų tarybos posėdyje dalyvavę jos nariai diskutavo ne tik išvardytais klausimais – buvo išsakytos nuomonės ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Odetai Vitkūnienei pavesta perduoti jas atsakingiems ministerijos specialistams dėl e. sistemos, išrašant e. receptus, nesklandumų, vaistų skirstymo į receptinius ir nereceptinius, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kriterijų ir kt.
Svarstant pagrindinę posėdžio medžiagą apie kitąmet planuojamas paslaugas, Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė pažymėjo, kad PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų paslaugų apimtys kasmet skaičiuojamos norint įvertinti Panevėžio TLK veiklos zonos savivaldybių (Panevėžio ir Utenos apskrityse) gyventojų paslaugų vartojimą ir mažinti vartojimo netolygumus tarp atskirų savivaldybių. Jos skaičiuojamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais kompensuojamų paslaugų masto skaičiavimo aprašais.
Čiplienė atkreipė dėmesį, kad 2018 m., kaip kasmet, įstaigų, norinčių teikti naujas sveikatos priežiūros paslaugas, yra nemažai, tačiau sutartys bus pasirašomos atsižvelgus ne tik į paslaugų pasiūlą, bet ir į galimybes jas teikti, paslaugų prieinamumą atitinkamoje savivaldybėje, kurioje šių paslaugų trūksta ir kt.
Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pridūrė, kad patenkinti visų paslaugų teikėjų poreikių neleidžia paslaugų teikimo aprašai, pagal kuriuos naujos paslaugos vertinamos atsižvelgus į naudojimosi kiekviena paslauga rodiklius visos TLK veiklos zonos mastu. Pavyzdžiui, jei vienuose rajonuose suteikiama labai daug kurių nors paslaugų, tai dėl tų paslaugų teikimo su naujais teikėjais nebegalima sudaryti sutarčių kituose rajonuose. Tai yra rimta kliūtis norint teikti gydytojų specialistų konsultacijas tuose rajonuose, kur jų trūksta, nes didesniuose miestuose ambulatorinių specializuotų paslaugų sutelktumas yra gana didelis.
Stebėtojų tarybos narys Manfredas Žymantas pažymėjo, kad Ignalinos ligoninė padarė labai daug, kad galėtų teikti stacionarinės reabilitacijos paslaugas, tačiau leidimo jas teikti vis dar negauna.
Utenos rajono savivaldybės atstovas Raimundas Čepukas stebėjosi, kodėl gydymo įstaigos, žinodamos, kad bus pasirašytos sutartys tik dėl labai mažos dalies siūlomų naujų paslaugų, vis tiek kasmet jų prašo leisti teikti daug.
Stebėtojų tarybos pirmininkė Regina Mitrienė apgailestavo, kad mažų rajonų ligoninėms yra labai sunku, nes trūksta gydytojų konsultantų. R. Mitrienei pasiteiravus, kodėl Pasvalio ligoninė, norėdama uždaryti finansiškai nuostolingą savo Akušerijos-ginekologijos skyrių, to padaryti negali, buvo atsakyta, kad viena iš kliūčių yra įstaigos gauta parama pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą, įpareigojanti paslaugų teikimą tam tikrą laikotarpį.
Tarybai pateikta informacijos apie atskirų paslaugų vartojimą pagal savivaldybes nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., informuota, kiek sutarčių planuojama su naujais paslaugų teikėjais ir kiek tam reikės lėšų, kokios paslaugos siūlomos ir kam bus teikiamas prioritetas.
Pristatant elektroninių receptų išrašymą ir išdavimą Panevėžio TLK veiklos zonoje akcentuota, kad, nepaisant skundų dėl stringančios e. receptų sistemos, šių receptų išrašymo procentas didėja. Per 9 šių metų mėnesius jis išaugo nuo 2,5 iki beveik 20 proc. Žvelgiant į mėnesio tendencijas, prognozuojama, kad gruodžio mėn. e. receptų išdavimas gali siekti 35 proc. nuo visų išduotų receptų.
Stebėtojų taryba supažindinta su 2016 ir 2017 m. devynių mėnesių lyginamąja valstybinių gydymo įstaigų vidutinio darbo užmokesčio (bruto) dinamika, kuri parodė, kad Panevėžio TLK veiklos zonos įstaigose vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis gydytojams (etatui) vidutiniškai padidėjo 10,6 proc., slaugytojoms – 9,5 proc., kitiems specialistams su aukštuoju išsilavinimu – 5,9 proc., su spec. viduriniu išsilavinimu – 8 proc., kitam personalui – 8,2 proc.
Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus naujas asmens sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, bazines kainas, jos padidintos vienodu mastu – 4,1 proc. Tai, ministerijos skaičiavimais, sudarė galimybę gydymo įstaigų darbuotojams nuo 2017 m. liepos 1 d. darbo užmokestį didinti vidutiniškai 8 proc.
