vasario 8, 2018
Virginija Navikienė
Susitikimas su antropologe, etnologe Elena Bradūnaite-Aglinskiene

Skaičiuojant paskutines dienas iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje vasario 6 d. įvyko susitikimas su antropologe, etnologe Elena Bradūnaite-Aglinskiene. Šiame susitikime prisimintas iškilus poetas, publicistas, poezijos antologijos „Žemė“ sudarytojas, kultūros žurnalų redaktorius, Amerikos lietuvių bendruomenės šviesulys, lietuvybės puoselėtojas Kazys Bradūnas, kurio 100-ąsias gimimo metines minėjome praėjusiais metais.

Pasak E. Bradūnaitės-Aglinskienės, jos tėvas K. Bradūnas lietuvių tautą matė besilaikančią ant trijų kertinių polių: išmintingą, sąžiningą valdžią simbolizuoja Gediminas, pagarbą žemei, darbui, kalbai – Kristijonas Donelaitis, kūrybos, praturtinančios asmenybę, simboliu jam buvo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Ketvirtuoju poliumi K. Bradūnas laikė kiekvieną lietuvį. Gilų pėdsaką K. Bradūno gyvenime paliko studijų metais užsimezgusi draugystė su poetu Vytautu Mačerniu, rašytojais, literatūros kritikais Broniumi Krivicku ir Mamertu Indriliūnu. Deja, visi šie talentingi jaunuoliai anksti iškeliavo Amžinybėn: V. Mačernis žuvo nuo atsitiktinės artilerijos sviedinio skeveldros, B. Krivickas ir M. Indriliūnas – kovodami partizaninį karą prieš sovietinius okupantus. E. Bradūnaitė-Aglinskienė sakė, kad šių iškilių asmenybių atminimas K. Bradūnui visą gyvenimą buvo tarsi įkvėpimo šaltinis tiek kūryboje, tiek dirbant lietuvybės išsaugojimo labui. 

K. Bradūnas su žmona Kazimiera savo vaikams sugebėjo įskiepyti mintį, kad žmogui nereikia daug materialinių dalykų. Daug svarbesnis yra dvasinis turtas, savo istorijos, tautosakos žinojimas, galimybė kalbėti gimtąja kalba, tad grįždami į Lietuvą 1994 m. Bradūnai parsivežė tik knygas, paveikslus ir laiškus.

Baigiantis susitikimui viešnia paaiškino, kaip ji pati ir rašytojas K. Bradūnas yra susijęs su mūsų kraštu. Pasak E. Bradūnaitės-Aglinskienės, lankydamasi lietuvių emigrantų, išvykusių į JAV po Pirmojo pasaulinio karo, namuose matydavo paveikslus su Kražių skerdynių vaizdais, o pats K. Bradūnas artimai bendravo su Kelmėje gimusiu rašytoju Icchoku Meru. Jo laiškų kopijas E. Bradūnaitė-Aglinskienė padovanojo bibliotekai.

Share Button

gegužės 23, 2019

Vakar Briuselyje buvo paskelbti Europos Sąjungos literatūros premijos laureatai. Jais šiemet tapo keturiolika rašytojų: Laura Fredenthaler (Austrija), Piia Leino (Suomija), Sophie Daull (Prancūzija), Réka Mán-Várhegyi (Vengrija), Beqa Adamashvili (Sakartvelas), Nikos […]

gegužės 14, 2019

55-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, vertėjas Marius Burokas už eilėraščių knygą „Švaraus buvimo“. 2019 m. gegužės […]

gegužės 13, 2019

Savaitgalį Lietuvos moksleivius į šokio sūkurį įtraukęs sceninių liaudies šokių konkursas „Šoka Lietuva“ išrinko geriausius. Jaunieji konkurso dalyviai varžėsi ne […]

gegužės 9, 2019

Gegužės 8 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų […]

gegužės 9, 2019

Antrąja dr. Aloyzo Petriko literatūrine premija bus apdovanoti du autoriai – rašytojas Marius Marcinkevičius ir dailininkė Lina Dūdaitė už knygą […]

gegužės 7, 2019

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Signatarų namuose surengė tradicinius Spaudos pusryčius, […]

balandžio 30, 2019

Iškilmingoje tarptautinių Operos apdovanojimų gala ceremonijoje Londone, Sadler’s Wells teatre, pirmadienio vakarą buvo paskelbti nugalėtojai. Metų operos soliste tapo Zalcburgo […]

balandžio 24, 2019

Lietuvos muziejų asociacijos (toliau – LMA) Rinkinių mokslinio tyrimo sekcija 2019 m. balandžio 25 d. kviečia į XXII mokslinę-praktinę konferenciją […]

balandžio 23, 2019

Reformacijos jubiliejaus metais mūsų draugijos iniciatyva buvo surengtas paminklo konkursas Lietuvos Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkų atminimui įamžinti. Konkursą laimėjo […]

balandžio 23, 2019

Didžiausias tarptautinis dizaino konkursas „A’ Design Award & Competition“, suburiantis virš 40 000 dalyvių, ir vėl sėkmingas Lietuvos dizaino pasauliui. […]