vasario 8, 2018
Virginija Navikienė
Susitikimas su antropologe, etnologe Elena Bradūnaite-Aglinskiene

Skaičiuojant paskutines dienas iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje vasario 6 d. įvyko susitikimas su antropologe, etnologe Elena Bradūnaite-Aglinskiene. Šiame susitikime prisimintas iškilus poetas, publicistas, poezijos antologijos „Žemė“ sudarytojas, kultūros žurnalų redaktorius, Amerikos lietuvių bendruomenės šviesulys, lietuvybės puoselėtojas Kazys Bradūnas, kurio 100-ąsias gimimo metines minėjome praėjusiais metais.

Pasak E. Bradūnaitės-Aglinskienės, jos tėvas K. Bradūnas lietuvių tautą matė besilaikančią ant trijų kertinių polių: išmintingą, sąžiningą valdžią simbolizuoja Gediminas, pagarbą žemei, darbui, kalbai – Kristijonas Donelaitis, kūrybos, praturtinančios asmenybę, simboliu jam buvo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Ketvirtuoju poliumi K. Bradūnas laikė kiekvieną lietuvį. Gilų pėdsaką K. Bradūno gyvenime paliko studijų metais užsimezgusi draugystė su poetu Vytautu Mačerniu, rašytojais, literatūros kritikais Broniumi Krivicku ir Mamertu Indriliūnu. Deja, visi šie talentingi jaunuoliai anksti iškeliavo Amžinybėn: V. Mačernis žuvo nuo atsitiktinės artilerijos sviedinio skeveldros, B. Krivickas ir M. Indriliūnas – kovodami partizaninį karą prieš sovietinius okupantus. E. Bradūnaitė-Aglinskienė sakė, kad šių iškilių asmenybių atminimas K. Bradūnui visą gyvenimą buvo tarsi įkvėpimo šaltinis tiek kūryboje, tiek dirbant lietuvybės išsaugojimo labui. 

K. Bradūnas su žmona Kazimiera savo vaikams sugebėjo įskiepyti mintį, kad žmogui nereikia daug materialinių dalykų. Daug svarbesnis yra dvasinis turtas, savo istorijos, tautosakos žinojimas, galimybė kalbėti gimtąja kalba, tad grįždami į Lietuvą 1994 m. Bradūnai parsivežė tik knygas, paveikslus ir laiškus.

Baigiantis susitikimui viešnia paaiškino, kaip ji pati ir rašytojas K. Bradūnas yra susijęs su mūsų kraštu. Pasak E. Bradūnaitės-Aglinskienės, lankydamasi lietuvių emigrantų, išvykusių į JAV po Pirmojo pasaulinio karo, namuose matydavo paveikslus su Kražių skerdynių vaizdais, o pats K. Bradūnas artimai bendravo su Kelmėje gimusiu rašytoju Icchoku Meru. Jo laiškų kopijas E. Bradūnaitė-Aglinskienė padovanojo bibliotekai.

Share Button

rugpjūčio 13, 2019

Penktadienį, rugpjūčio 9 d., Chaimo Frenkelio vilos parke lūpinės armonikėlės virtuozas iš Italijos Gianluca Littera susirinkusius žiūrovus įtikino, kad lūpinė […]

rugpjūčio 12, 2019

Rugpjūčio 9 d. Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje prasidėjo  pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 145-ojo gimtadienio šventė. Šv. Mišias aukojo […]

rugpjūčio 7, 2019

Rugpjūčio 4 dieną Nacionaliniame Airijos sporto centre Dubline vyko pirmoji lietuviška šeimų sporto šventė. Pasaulio lietuvių metams skirtas renginys subūrė […]

rugpjūčio 5, 2019

1863-ųjų sukilimas buvo paskutinis istorijos įvykis, kuriame lietuviai ir lenkai veikė kartu – kaip skelbė sukilimo šūkis, „Už mūsų ir […]

rugpjūčio 2, 2019

Interneto knygynas Knygų klubas kviečia susipažinti su geografijos mokytoju Mantu Karanausku, kuris parašė knygą apie skirtingomis veiklomis užsiimančius žmones „Mano […]

liepos 5, 2019

Liepos 5 – osios vakarą, vakarinio koncerto metu buvo paskelbti pirmieji „Saulės žiedo“ konkurso laimėtojai. Šią dieną Šiaulių valstybiniame dramos […]

birželio 26, 2019

Seime buvo atidaryta dailininko Alfonso Čepausko darbų paroda „Istorinės interpretacijos“, kuri apibendrina skirtingus Lietuvos istorijos etapus ir įamžina šalies kultūrą. […]

gegužės 23, 2019

Vakar Briuselyje buvo paskelbti Europos Sąjungos literatūros premijos laureatai. Jais šiemet tapo keturiolika rašytojų: Laura Fredenthaler (Austrija), Piia Leino (Suomija), Sophie Daull (Prancūzija), Réka Mán-Várhegyi (Vengrija), Beqa Adamashvili (Sakartvelas), Nikos […]

gegužės 14, 2019

55-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, vertėjas Marius Burokas už eilėraščių knygą „Švaraus buvimo“. 2019 m. gegužės […]

gegužės 13, 2019

Savaitgalį Lietuvos moksleivius į šokio sūkurį įtraukęs sceninių liaudies šokių konkursas „Šoka Lietuva“ išrinko geriausius. Jaunieji konkurso dalyviai varžėsi ne […]