Spalio 20 d., penktadienį, Birštono kurhauze vyko tarptautinė konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti 3“, kurios tikslas – pristatyti biblioterapijos veiklas, tyrimus, dalytis gerąja patirtimi ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Vengrijoje. Joje dalyvavo 154 įvairių sričių specialistai: bibliotekininkai, psichologai, medicinos, švietimo darbuotojai ir kiti.
Viešnia, Vengrijos Pėčo universiteto lektorė, dr. Judit Berés, pristatė Vengrijos universitete veikiančią tęstinę biblioterapijos programą. Šias studijas baigę biblioterapeutai veda biblioterapijos užsiėmimus socialinėse institucijose, bendruomenėse, bibliotekose, mokyklose, kalėjimuose, nakvynės namuose, reabilitacijos centruose. Įdomu tai, kad Vengrijoje veikia net dvi biblioterapijos asociacijos, kurių vienos veiklą mokslų daktarė ir pristatė. Deja, Lenkijos biblioterapijos asociacijos atstovė Dorota Beltkiewic dalyvauti negalėjo, todėl jos parengtą pranešimą apie Lenkijos biblioterapijos asociacijos veiklą skaitė doc. dr. Daiva Janavičienė. Susipažinta su asociacijos istorija, struktūra, misija ir tikslais, artimiausiais siekiais.
Konferencijoje pristatyta trijų biblioterapinių projektų Lietuvos bibliotekose patirtis. Vilniaus miesto centrinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Simona Žilienė ir vyr. bibliotekininkė Rita Venckūnienė pristatė unikalaus ir Lietuvoje analogų neturinčio tęstinio projekto „Atvirumo s@la vaikui ir šeimai“ keltus tikslus ir rezultatus. Šiuo projektu interneto erdvėje sukurta pokalbių svetainė su žaidimo elementais, taikant biblioterapijos metodą grupėms. Lyginant surinktus duomenis apie dalyvius prieš projektą ir po jo pastebėta, kad praėjus projektui, jo dalyviai tapo labiau atsipalaidavę, jautė mažiau streso.
Vyresn. bibliotekininkės Toma Katinaitė ir Dalia Bernatavičienė iš Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos pasidalino projekto „Literatūrinės vaistinė“ atsiradimo istorija. Ši vaistinė išduoda receptus nuo liūdesio, vienišumo, baimės ir kt., kuriuose vienintelis nurodytas vaistas – knyga. Dalyvaudama festivaliuose, mugėse, važinėdama po bibliotekas vaistinė išradingai, šmaikščiai ir originaliai skatina skaityti ir keičia požiūrį į knygas, skleidžia žinią apie biblioterapinę knygų reikšmę.
Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Dalia Bagdžiuvienė kalbėjo apie socialinio projekto „Skaitymas su šunimi“ metu patirtus iššūkius, jautrias akimirkas bei šiltą grįžtamąjį ryšį iš tėvų ir vaikų, padidėjusią vaikų motyvaciją skaityti.
Prof. dr. Daiva Janavičienė pateikė ne tik mokslišką požiūrį į biblioterapiją, mokslinius tyrimus pranešime
„Biblioterapija kaip bibliotekų paslauga“, bet ir pasiūlė bibliotekoms rengti nuolat pildomą interneto svetainės rubriką biblioterapijos tema, remiantis bibliotekos informacijos ištekliais.
Doc. dr. Jūratė Sučylaitė apžvelgė mokslinius tyrimus ir biblioterapijos, ir terapinio rašymo srityse, kurie pagrindžia minimos terapijos veiksmingumą ir reikalingumą taikyti.
Konferencijos dalyviai turėjo galimybę dalyvauti trijų tipų praktiniuose, diskusiniuose seminaruose. Daug dėmesio sulaukė Pasakų kūrimo seminaras su rašytoju Vytautu V. Landsbergiu, kuriame rašytojas dalinosi asmeninėmis kūrybinėmis patirtimis, paremtomis ne tik daugeliu rašytojo, režisieriaus darbo valandų, bet ir domėjimusi psichodrama, konsteliacijomis ir kitais savęs pažinimo būdais. Kodėl pasakos? Kodėl jų kūrimas? Pasakos – stiprus, magiškas elementas. Persikūnijimas į pasakos veikėjus, gali padėti ne tik atsikratyti, atsisakyti skaudžių, bet įgyti įdomių patirčių. Seminaro metu mokytasi lietuvių liaudies dainų, baladžių, padedančių susikurti kolektyvinę kūrybinę esatį. Rašytojas pastebėjo, kad lietuvių liaudies dainos liūdnos, nes taip norima išsakyti, išrėkti savo skausmą, jausmus. Tai dainos, išvedančios, padedančios susidraugauti su skaudžia patirtimi. Anot rašytojo, liaudies dainos – puikiausias sąmoningo meno pavyzdys.
Visus sujaudino rašytojo perskaityta teksto ištrauka iš jo knygos „Persikūnijimai“ apie, anot V. V. Landsbergio, vieną gražiausių, magiškiausių pasakų Eglė žalčių karalienė.
Jauki kūrybiška atmosfera nepaliko abejingų – dalyviai aktyviai dalyvavo originaliame edukaciniame istorijos kūrimo žaidime, netradiciškai supažindinusiame su pagrindiniais pasakų kūrimo aspektais, dovanojusiame daug gerų, šiltų emocijų.
Poezijos terapijos seminare „Aklasis pasimatymas su eilėraščiu“, kurį vedė literatūrologė, svetainės www.biblioterapijosstudija.lt kūrėja Rasa Derenčienė, mėginta atidžiau pažvelgti į eilėraščius – kokias emocijas jie sukelia? „Poezija gimsta iš jausmo ir kalba apie jausmus, todėl skaitant, akimirksniu juos pažadina, – sakė R. Derenčienė. „Ar tie jausmai mums pažįstami, priimtini, o gal stengiamės jų išvengti?“. Dalyvės dalinosi savo įžvalgomis apie gautus eilėraščius, bandė suprasti, ką jie sako kiekvienai jų asmeniškai. O paskui, pagal išsirinktą svarbiausią žodį, pačios rašė po eilutę – jau sau ir apie save.
Ne mažiau specialistų susirinko į apvalaus stalo diskusiją „Biblioterapijos patirtys bibliotekose“, kurią moderavo prof. dr. Daiva Janavičienė, bibliotekininkė Ledina Tamošiūnienė. Diskusijos metu kalbėtasi apie bibliotekų patirtis biblioterapijos srityje, diskutuota apie atsakomybę, kurią prisiima bibliotekininkas, vesdamas tokio pobūdžio užsiėmimus, apie tai, kaip reaguoti į žmogaus ašaras, atsiveriančius jausmus. Psichologė Brigita Gelumbauskienė pasidalijo savo patirtimi vedant biblioterapijos popietes sanatorijoje „Tulpės“.
Konferenciją vainikavo iniciatyvinės grupės Lietuvos biblioterapijos asociacijai įkurti subūrimas, kurios pirmininke tapo Klaipėdos universiteto doc. dr. Jūratė Sučylaitė. Steigiamąjį susirinkimą planuojama organizuoti 2017 m. lapkričio 30–gruodžio 2 dienomis tarptautiniame moksliniame seminare „Psichosocialinė reabilitacija: biblioterapijos ir kūrybiško rašymo moksliniai tyrimai – II“, kuris vyks Klaipėdos universiteto Aula Magna konferencijų salėje.
Konferencija yra projekto „Universali biblioterapijos kalba“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Birštono savivaldybė, dalis.
