Posakis „Vilnius skęsta spūstyse“ gali būti šifruojamas dviprasmiškai: Lietuvos sostinės gyventojai kasdien piko metu susiduria su didelėmis spūstimis, o kaip parodė pastarųjų savaičių įvykiai, po stipraus lietaus – ir su ežerais viduryje miesto. Abiem atvejais susisiekimas mieste tampa komplikuotas, tad kokias alternatyvas turi vilniečiai?

Visą miesto transportą galima skirstyti į dvi rūšis: asmeninis ir viešasis. Apie susisiekimo galimybes asmeniniu transportu bei Vilniaus gatvių ateitį rašėme praėjusią savaitę, tad dabar – laikas viešajam, kurio galimybės kur kas didesnės.

Metro šiandien nereikalingas

Sostinėje veikia nemaža metro entuziastų grupelė, atlikusi begalę analizių ir tyrimų apie metropoliteno įrengimo galimybes didžiausiame Lietuvos mieste. Be to, metro trasos Vilniuje buvo planuojamos netgi sovietmečiu – yra išlikę 40-ies metų senumo brėžiniai, o vienai linijai iš Pilaitės į centrą netgi paliktas specialus ruožas.

Tačiau vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis apie tokią transporto priemonę nekalba optimistiškai. Jo manymu, šiandien sostinei tokia susisiekimo priemonė – nereikalinga.

„Niekada nesakyk niekada. Dabartinis miesto tankis ir transporto srautai mums neleidžia planuoti tokio pajėgumo transporto priemonės. Miestas yra gana išdraikytas, nėra nei darbo vietų, nei gyventojų koncentracijos tam tikrose linijinėse struktūrose, palei vieną gatvę, kad būtų galima vieną iš maršrutų paversti kitu lygiu – po žeme ar pakelti į orą. Pirmoje vietoje tokiai transporto priemonei yra keleivių srautas“, – aiškino architektas.

Jis pabrėžė, kad tokia nuomonė yra tik šiandien, o po 10 ar 15 metų situacija gali pasikeisti. Investuoti milijonus į naują transporto rūšį, kuri galbūt niekada neatsipirks, šiandien būtų naivu – juolab kad technologijų vystymasis yra itin spartus ir po kurio laiko gali atsirasti naujų, greičiau įgyvendinamų ir pigesnių sprendimų. Kita vertus, šios idėjos specialistas visiškai nurašyti nesiekia.

„Dabar kalbėti apie statybą akivaizdžiai per anksti, tačiau, planuodami miestą, mes paliekam papildomus koridorius, kuriuose būtų galima įrengti ir naujas transporto priemones“, – pasakojo M.Pakalnis.

Tie koridoriai – laisvos, neužstatytos vietos, kuriomis galima būtų kasti tunelius ar tiesti bėgius. Dažniausiai tai – plačios skiriamosios juostos, kaip kad Pilaitės pr., T. Narbuto g., dalyje Geležinio Vilko bei Ukmergės gatvių.

„Artimiausius 5 metus to tikrai nereikės, bet po 15 ar 20 – visko gali būti. Niekas negali pasakyti, kaip bus. Yra technikos pažanga ir miesto raida: iš dabartinės raidos nepanašu, kad taip atsitiks, tačiau gali būti ir kitaip“, – svarstė architektas.

Jo teigimu, apie metro reikalingumą galima svarstyti tuomet, kai esamas viešojo transporto naudotojų skaičius nebetelpa į autobusus: vaizdžiai tariant, kai vienas žmonių pilnas autobusas nuvažiuoja, o kitas pilnas atvažiuoja iškart po jo.

„Tik tuomet galima pagalvoti apie galingesnę transporto priemonę – tokia šiandien yra metro. Tačiau kol mūsų keleivių srautas maršrutuose padidės apie 4 kartus, dar nueisim ilgą kelią. Visiškai neaišku, kokios transporto rūšys bus tuo metu, kai mes turėsim tokį srautą“, – nuo spėliojimų susilaikė M.Pakalnis.

Tramvajaus alternatyvai linija rezervuota

Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas prieš kelerius metus garsiai kalbėjo apie tramvajaus liniją nuo Santariškių iki traukinių stoties, kuri būtų įrengta jau 2019-aisiais. Pasikeitus valdantiesiems, kalbos nutilo, tačiau Vilniaus detaliajame plane tokia atkarpa vis dar pažymėta. Ką ji reiškia?

„Ten buvo pasakyta greitojo elektrinio transporto rūšis. Dabartiniam bendrajame plane mes kalbame apie greito visuomeninio transporto rūšį, kuri juda atskira juosta. Tai nebūtinai turi būti tramvajus ant geležinių bėgių, tai gali būti tramvajus ant virtualių bėgių, arba tramvajaus ir autobuso hibridas, kuris veža tokį patį skaičių žmonių kaip ir tramvajus“, – aiškino M.Pakalnis.

Jo teigimu, transporto rūšių vystymasis šiomis dienomis yra pernelyg greitas, tad bendrajame plane nėra tikslinga nurodyti konkrečią transporto rūšį. Todėl pati idėja, kad Santariškės su traukinių stotimi būtų sujungta nauja transporto rūšimi, išlieka.

„Jau dabar yra greitųjų autobusų linija, plečiamos viešojo transporto juostos ir yra planuojamas kokybinis šuolis įvedant bus-rapid transit sistemą (kai viešajam transportui suteikiami prioritetai pasitelkiant šviesoforus ir kitas eismo reguliavimo priemones). Tuomet pagal keleivių srautus matysime, ar reikia papildomos transporto rūšies“, – sakė sostinės architektas.

M.Pakalnis samprotavo, kad tiesti naujus bėgius dabartinėje situacijoje vargu ar apsimoka. Miestas vietomis apgyvendintas tankiai, o naujos infrastruktūros sukūrimas kainuoja velniškai daug. Kaip gerą alternatyvos pavyzdį specialistas įvardijo Olandijos miestą Eindhoveną – jame neseniai pradėjo važinėti ilgieji autobusai, kurie greitu metu bus varomi vien elektra.

„Yra didelių investicijų į bėgius, kai dabar patys autobusai yra pasiekę tokį lygį, kad jie niekuo nesiskiria nuo tramvajaus. Pagal magnetinius jutiklius važiuojantys autobusai tiksliai išlaiko trajektoriją ir jau dabar gali judėti be vairuotojo, reikia tik infrastruktūrą pritaikyti, Kelių eismo taisykles sutvarkyti – saugumą užtikrinti. Be to, autobusai avariją ar kitą kliūtį gali apvažiuoti, todėl jie patogesni. Kai kurie ES miestai jau bando tokias sistemas“, – pasakojo architektas.

Jis pridūrė, kad tokiai sistemai būtina atskira eismo juosta, tačiau tai Vilniuje nėra didelė problema, mat savivaldybės atstovų galvoje ir taip numatyta viešojo transporto eismo juostų plėtra.

„Tuomet viešasis nestovi spūstyse ir jo grafikas yra prognozuojamas“, – pagrindinį privalumą pabrėžė M.Pakalnis.