5 sausio, 2015
Krašto apsaugos ministerijos informacija

2014-ieji – rekordiniai metai Lietuvos kariuomenės išminuotojams: sunaikinta apie 8 tūkst. sprogmenų

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono šūkis „Inžinieriau nesigailėk prakaito – brolių gyvybė saugai!“ praėjusiais metais skambėjo kaip niekad teisingai – tiek sprogmenų neutralizavimo užduočių ir iškvietimų per vienerius metus Lietuvos kariuomenės išminuotojai seniai nematė. Užduočių gausa neleido atsikvėpti net ir įprastai ramesniais metų mėnesiais.

Didelius sprogmenų neutralizavimo iškvietimų skaičius – ekonominės gerovės pranašas

Sprogmenų neutralizavimo specialistai dažnai juokauja, kad jie gali nuspėti šalies ekonominę vystymosi kreivę. Ir tam yra pagrindas.

Kad ir kaip iš pirmo žvilgsnio neįtikėtinai skambėtų, ekonominiai veiksniai yra labai susiję su Lietuvoje vykstančiomis sprogmenų neutralizavimo operacijomis. Vystantis šalies ūkiui ir įsibėgėjant infrastruktūros projektams atliekama daugiau kasimo darbų. Iškastame grunte dažniausiai ir yra aptinkami nesprogę standartiniai sprogmenys. Tokį sąryšį taip pat įrodo ir statistika – 2007 ir 2008 metais įvyko per tūkstantį iškvietimų (apie 1014 kiekvienais metais), tačiau nuo 2009 metų iškvietimų skaičius ėmė mažėti (apie 910), o 2010-aisiais, krizės piko metu, buvo pasiektas iškvietimų antirekordas (apie 750). Nuo 2011 metų iškvietimų skaičius kiekvienais metais po truputį pradėjo didėti (2011 m. – 844, 2012 m. – 959, 2013 m. – 985), kol 2013 metais buvo beveik pasiektas 2007 ir 2008 metų lygis. Tačiau net ir tai netapo riba – 2014 m. Lietuvos kariuomenės sprogmenų neutralizavimo specialistai vyko į daugiau nei 1400 iškvietimų (40% daugiau nei 2013 m.), kurių metu neutralizavo ir sunaikino per 7500 standartinių sprogmenų.

Ne vien ekonominiai veiksniai lemia didelius aptinkamų standartinių sprogmenų ir iškvietimų skaičius. Iškvietimų skaičius taip pat priklauso ir nuo oro sąlygų – geri orai ir trumpesnis šaltasis periodas taip pat kelia neplaninių standartinių sprogmenų iškvietimų statistiką.

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono sprogmenų neutralizavimo specialistų teigimu pastebimas ir išaugęs žmonių sąmoningumas. Žmonės vis atsakingiau žiūri į aptinkamus sprogmenis – jeigu kyla įtarimas, kad daiktas gali būti sprogmuo, yra informuojama policija ir kviečiami Lietuvos kariuomenės sprogmenų neutralizavimo specialistai. Piliečiai vis mažiau prisiima neapgalvotą riziką ir vis rečiau elgiasi su sprogmenimis neatsakingai, juos kilnoja, liečia ar netgi rakinėja. Aptikę į sprogmenis panašius daiktus žmonės taip pat stengiasi apie juos įspėti aplinkinius, taip išvengiant galimų nelaimių.

Didžiausios 2014 m. neplaninio standartinių sprogmenų neutralizavimo operacijos

Pernai Lietuvos kariuomenės išminuotojus Lietuvos žemė nustebino tūnančiais sprogmenų klodais. Vyko didesnės operacijos, kurių metu prireikė didesnių pajėgumų ir technikos.

Viena didžiausių ir įsimintiniausių šių metų operacija buvo aviacinės bombos neutralizavimas Aleksoto aerodrome, Kaune. Jos metu neutralizuota didelė, 250 kg sverianti vokiška aviacinė bomba, likusi nuo Antrojo pasaulinio karo, kaip įtariama, bombarduojant Aleksoto aerodromą. Didžiausią pavojų kėlė mechaninis ir uždelsto veikimo sprogdiklis. Šios operacijos metu buvo panaudota aukšto slėgio abrazyvine pjaustyklė, vienintelė tokio tipo įranga Baltijos šalyse. Operacija buvo vykdoma be pertraukų visą naktį, buvo atlikta masinė gyventojų evakuacija.

Vilkaviškio rajonas, kaip ir kiekvienais metais, pažeria didelius kiekius sprogmenų. Šiais metais viena didžiausių operacijų vyko Kataučiznos kaime (Vilkaviškio r.), kur vaikai Šešupėje rado gan retai sutinkamą vokišką 30 cm „Nebelwerfer 42“, kurį sprogmenų neutralizavimo specialistai narai sėkmingai sunaikino. Masyvioje šio sprogmens priekinėje dalyje telpa per 45 kg sprogstamosios medžiagos. Visas sprogmuo sveria 127 kg, jo ilgis – 125 cm, o didžiausias skersmuo – 300 mm. Detonavus tokiam šaudmeniui jo skeveldros lekia daugiau nei 1 km, o smūginė banga kelia pavojų 200 m spinduliu. Taip pat šių metų rudenį buvo aptikti dideli, įvairių tipų sovietinės salvinės artilerijos šaudmenų kiekiai. Keturiolikoje salvinių sviedinių buvo apie 200 kg sprogstamosios medžiagos. Visi aptikti sprogmenys buvo sėkmingai sunaikinti.

Didesnės operacijos taip pat dažnai vykdomos aptikus aviacines bombas. Viena tokių operacijų – šalia Vilniaus, Avižieniuose buvo aptikta 100 kg sverianti aviacinė bomba FAB-100. Pasitelkus didesnius pajėgumus ji buvo sėkmingai neutralizuota. Taip pat didesnės operacijos aptikus aviacines bombas buvo vykdomos ir Radviliškio, Klaipėdos, Šalčininkų ir kituose rajonuose.

Viena įdomesnių ir didesnių operacijų vyko šių praėjusių metų gruodį Turmante (Zarasų r.). Pasitelkus didesnius pajėgumus buvo aptikta apie 184 vnt. standartinių sprogmenų – Pirmojo pasaulinio karo įvairių tipų rankinių-diskinių „Diskushandgranate M 1915“ granatų, dėl savo specifinės išvaizdos dar vadinamų „vėžliukais“.

Be išvardintų vyko daugelis kitų mažesnių operacijų. Tūkstančiai sunaikintų sprogmenų nepateko į žmonių ir vaikų rankas, nebuvo užkliudyti dirbančios technikos. Galima pasidžiaugti ir tikėtis, kad dėl to buvo užkirstas kelias dirbančios technikos pažeidimams ir, svarbiausia, išsaugotos žmonių sveikatos ir gyvybės.

Planinis standartinių sprogmenų neutralizavimas – pagalba šalies ūkiui

Sprogmenų neutralizavimo darbai praėjusiais metais neapsiribojo vien neplaninėmis operacijomis. Kaip ir kiekvienais metais Lietuvos kariuomenės išminuotojai atlieka ir planinius standartinių sprogmenų neutralizavimo darbus. Šių darbų metu išvalomos iš anksto suplanuotos standartiniais sprogmenimis užterštos teritorijos. Šiais metais išvalytos šešios teritorijos.

Visa Lietuvos teritorija yra užteršta standartiniais sprogmenimis, todėl ir valomos teritorijos yra išmėtytos po visą Lietuvą. Planinio standartinių sprogmenų neutralizavimo darbai buvo vykdomi Šakių rajone, Kidulių seniūnijoje (2,2 tūkst. kv. m); Radviliškio rajone, Kutiškių kaime (18 tūkst. kv. m); Kaišiadorių rajone, Palomenės seniūnijoje, (42 tūkst. kv. m); Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (2,6 tūkst. kv. m) ir Šeštokų geležinkelio stotyje, Lazdijų rajone (800 kv. m). Taip pat buvo išvalyta viena karinė teritorija Generolo Silvestro Žukausko Pabradės poligone (vizualinis patikrinta 2 mln. 221 tūkst. kv. m, iš kurių mechaniniu būdu išvalyta – 74 tūkst. kv. m). Iš viso šiose teritorijose aptikta 341 vnt. standartinių sprogmenų.

Planinis standartinių sprogmenų neutralizavimas ženkliai prisideda prie teritorijų užterštų sprogmenimis mažinimo. Taip sumažinamas pavojus susidurti su sprogmenimis vykdant ūkinę veiklą.

Įdomūs faktai apie standartinių sprogmenų neutralizavimo operacijas 2014 metais

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai nuo 2014 m. pradžios įvykdė 1416 Neplaninių standartinių sprogmenų neutralizavimo operacijų ir sunaikino apie 7500 standartinių sprogmenų, iš jų: 2439 įvairaus kalibro šovinius, 3373 artilerijos sviedinius, 80 aviacinių bombų, 529 minosvaidžio minas, 437 rankines granatas, 45 raketas, 60 šaunamų granatų, 44 prieštankines minas, 525 amunicijos dalis.

Įdomūs faktai apie 2014 metais atliktas užduotis:

Vykdant užduotis, buvo nuvažiuota 178 163 km ir tai yra daugiau nei keturi kartai aplink žemės rutulį.
Daugiausia standartinių sprogmenų sunaikinta vienos operacijos metu – 2184 vnt. (Triušeliai, Klaipėda).
Vykdant užduotis, sunaudota beveik 824,375 kg sprogmenų.
Ilgiausia šių metų operacija užtruko 23 val.
Didžiausias vienos Standartinių sprogmenų neutralizavimo grupės nuvažiuotas atstumas, vykdant užduotis per vieną dieną – 462 km.
Anksčiausiai į operaciją buvo išvykta 4 val. ryte.

Kariuomenės išminuotojai ragina ir naujaisiais 2015 m. šalies gyventojus radus sprogmenį elgtis atsakingai – jo nejudinti, neliesti ir jokiu būdu neardyti. Įtartino radinio vietą reikia pažymėti, įspėti aplinkinius, paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Operatyviai atvykę kariai sprogmenį saugiai išsiveš arba sunaikins vietoje.

Išminavimo darbus atliekanti Inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopa veikia visoje Lietuvoje. Jos skyriai yra paskirstyti po visą Lietuvos teritoriją ir yra dislokuoti Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Klaipėdoje ir Tauragėje.

1990–2012 metais nuo likusių po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų ir sovietų kariuomenės paliktų sprogmenų žuvo 14 žmonių, septyni buvo sužeisti. Nuo 1990 metų jau sunaikinta daugiau kaip 240 tūkst. vienetų sprogmenų.


Vystomos karinės infrastruktūros Lietuvoje pristatymas Rūdninkuose. ELTA / Julius Kalinskas
8 liepos, 2025

Rūdninkų karinio miestelio pirmo etapo statybas prognozuojama užbaigti pusmečiu anksčiau nei buvo planuota, teigia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) infrastruktūros valdymo […]

6 liepos, 2025

Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus […]

4 liepos, 2025

Strateginiam „Rail Baltica” projektui trijose Baltijos šalyse skirta dar 295,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų pagal „Connecting Europe Facility” […]

4 liepos, 2025

Lenkijai paskelbus, kad nuo kitos savaitės pasienyje su Lietuva bus taikomos sustiprintos patikros, Lietuvos pasieniečiai skelbia, jog vykstantieji į Lenkiją […]

3 liepos, 2025

Birželio 27 d. posėdyje Valstybinė kultūros paveldo komisija nepritarė siūlymui išbraukti Apytalaukio dvarą iš Neprivatizuojamų kultūros paveldo objektų – buvusių […]

3 liepos, 2025

Lietuvos muitinė sako, kad nors atostogos egzotiškuose kraštuose yra puikus metas pailsėti ir parsivežti prisiminimų, tačiau kai kurie jų gali […]

2 liepos, 2025

Vilniaus rajono savivaldybė, reaguodama į birželio 27–28 d. UAB „Homanit Lietuva” gamykloje, esančioje Pagirių gyvenvietėje, įvykusį technologinį incidentą, kurio metu […]

2 liepos, 2025

Priėmus mokesčių reformos paketą, Lietuvos savivaldybės prarado vieną esminių galimybių didinti savarankiškąsias pajamas, todėl savivaldybės ragina pagrindines centrinės valdžios institucijas […]

1 liepos, 2025

Pirmą kartą Nacionaliniai architektūros apdovanojimai vyko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Renginio metu buvo pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje. Didysis […]

30 birželio, 2025

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Hanner“, kuri iš „Baltcap“ fondo įgis teisę vykdyti dešimtmečius stringantį Vilniaus nacionalinio stadiono projektą, pasiekė susitarimą […]

30 birželio, 2025

Seimas leido savivaldybėms rinkti rinkliavą už eismo ribojimus, jei vietinės reikšmės keliuose, šių kelių juostose, apsaugos zonose ir gatvėse atliekami […]

27 birželio, 2025

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato […]

26 birželio, 2025

Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų gyventojai galės dvejus metus laisvai trauktis iš kaupimo antroje pensijų pakopoje. Už Vyriausybės pensijų […]

Kaip investicinis gyvybės draudimas gali papildyti jūsų investicinį portfelį / freepik.com nuotr.
26 birželio, 2025

Investicinis gyvybės draudimas (IGD) yra unikali paslauga, kuri apjungia gyvybės draudimą ir investavimą. Tokia draudimo paslauga gali būti naudinga ne […]

24 birželio, 2025

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis teigiamai vertina socialdemokratų iniciatyvą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, perduodant sprendimo galią dėl įvairių totalitarinius […]

24 birželio, 2025

Krašto apsaugos ir Finansų ministerijos pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo memorandumą su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos technologijų bendrove „Northrop Grumman“ ir […]

24 birželio, 2025

Teismas patvirtino, kad buvusi Seimo narė Jolita Vaickienė, eidama Kretingos rajono savivaldybės tarybos narės pareigas ir iš savo brolio įmonės […]

23 birželio, 2025

Lenkijos kultūros ministerija rengia planus Rusijos invazijos atveju į užsienį perkelti vertingiausius meno kūrinius, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“. […]

22 birželio, 2025

Iš kalėjimo paleistas Sviatlanos Cichanouskajos vyras Sergejus Cichanouskis sako, kad jo sutuoktinė išliks Baltarusijos opozicijos lydere. Penkerius metus Aliaksandro Lukašenkos […]

21 birželio, 2025

Į Dainų šventės renginių programą Seimas oficialiai įtraukė Pasaulio lietuvių vienybės dieną, kurioje dalyvauja užsienio lietuvių bendruomenės ir jų vaikų, […]

Regionų naujienos