9 sausio, 2025
Juozas Kazlauskas

2025-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinė Druskininkai neslepia ambicijų: atidarymo choreografiją kuria menininkas, nustebinęs Paryžiaus olimpinėse žaidynėse

Ką bendro turi 2024-ųjų Paryžiaus olimpinės žaidynės, „Grammy“ apdovanojimai, Chrisas Brownas, Shakira, „The Black Eyed Peas“ ir Druskininkai?

Tai pasaulinio garso prancūzų choreografas Sadeckas Berrabah, kūręs choreografiją tiek šiems žymiems atlikėjams, tiek prestižiniams renginiams. Jis atvyksta į Druskininkus ir šį kartą kurs 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės Druskininkų atidarymo renginiui „Didysis Čiurlys“, vyksiančiam sausio 11-ąją.

Sadecko Berrabah meistriškumą atskleidžia jo įspūdingi darbai – jis kūrė choreografiją pasaulinio garso atlikėjams Shakirai, Chrisui Brownui, „The Black Eyed Peas“, „Grammy“ apdovanojimams, prestižiniams Prancūzijos muzikos apdovanojimams „Victoires de la Musique“ ir daugybei kitų grandiozinių pasaulinių renginių. Sadeckas kūrė choreografiją ir Paryžiaus olimpinių žaidynių renginiams, kurie sužavėjo pasaulį tiksliu, geometriškai įkvėptu šokio stiliumi.

Apie tai, kas laukia druskininkiečių ir miesto svečių, kalbamės su atidarymo renginio režisieriumi Aurimu Kamantausku, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu, neseniai įtrauktu į šimto įtakingiausių asmenybių pasaulio renginių industrijoje sąrašą. Aurimas neslepia ambicijų ir žada įspūdingiausią iki šiol kultūros sostinės atidarymo renginį.

Atidarymo renginys – savotiška įžanga į visų metų kultūros sostinės renginių ciklą. Ką Druskininkai nori pasakyti pirmiausiai?

Druskininkai – tai daugiau nei miestas. Jie užaugino daugybę įdomių žmonių, pasklidusių po visą pasaulį, kuriuos vadiname „Čiurlionio paliestais“. Atidarymo renginiui suburta daug kūrybingų druskininkiečių ir tai puikiai perteikia šią kultūros sostinės temą. Manau, kad druskininkiečiai turėtų didžiuotis, kad gyvena mieste, kuris padarė neabejotinai didžiausią įtaką Čiurlionio kūrybos formavimuisi. Čia slypi didžiulis įkvėpimo lopšys, ir jeigu Čiurlionis jo pasisėmė, tai kiekvienas, būdamas imlus, gali jo taip pat pasisemti. Kokiomis formomis tas įkvėpimas pavirsta kiekvieno mūsų asmeniniame gyvenime – tai jau kiekvieno individualiai rašoma istorija. Druskininkai taip pat pasižymi labai stipriu bendruomeniniu ryšiu, todėl visus, kas atvyks į Druskininkus, kviečiu tą ryšį atrasti ir jį priimti.

Prie kultūros sostinės atidarymo renginio dirba daug talentingų druskininkiečių, pvz. muziką jam kuria iš Druskininkų kilęs elektroninės muzikos kūrėjas Liudas Lazauskas-Roe Deers. Kokie įspūdžiai dirbant kartu su jais?

Esame susitelkę ir dirbame vieningai. Jaučiu, kad juos persmelkia ambicijos genas, o žodis „ambicija“ neturėtų skambėti kaip labai sudėtingas ar iššaukiantis. Jis apima labai daug, o taip pat ir mėgavimąsi tuo ką darai, savo miesto ir savo šaknų mylėjimą. Druskininkai yra labai ambicingas miestas ir turi užmojus sukurti pačią stipriausią ir ryškiausią Lietuvos kultūros sostinę, kuri bus pavyzdžiu ateities kultūros sostinių projektams. Aš pats esu ambicingas žmogus ir ieškau tokių pačių bendrakeleivių, kurie renkasi sudėtingiausią kelią, o jo paieškose gali sukurti labai įdomių, naujų kūrybos darinių.

Tai yra ne šiaip renginys, tai karjeros renginys. Dėl to visi, kas dirba prie jo, stengiasi sudėti viską, ką šiai dienai turi geriausio, savo geriausias versijas. Parodyti, kiek juos užaugino Druskininkai ir kiek jie patys užaugo.

Jūsų kuriamų renginių vizitine kortele yra tapęs „Wow“ efektas. Kokiais netikėtais rakursais žadate išpildyti žiūrovų lūkesčius ir juos nustebinti?

Turime unikalią galimybę dirbti su kviestine žvaigžde Sadecku Berrabah. Vien tai leis sukurti ne vieną įspūdingą „Wow“ efektą: laukia masinis choreografinis pasirodymas – 122 lietuvių šokėjai, per kurių rankas Sadeckas poetine šokio kalba perteiks užkoduotas simbolines žinutes žiūrovams. Druskininkų kultūros sostinės renginiai turi keturių stichijų – gamtos, oro, vandens ir saulės – leitmotyvą, šioms stichijoms „Wow“ efektai kuriami ir atidarymo renginyje. Bus daug įspūdingų potyrių, daug adrenalino, tačiau nesinori visko atskleisti – kviečiu atvykti sausio 11-ąją ir patirti tai patiems.

Nuo choreografijų Shakirai, Chrisui Brownui ir Paryžiaus olimpinėms žaidynėms iki Druskininkų kultūros sostinės atidarymo renginio… Kas labiausiai sudomino Sadecką Berrabah šiame projekte ir kaip pavyko prikalbinti jame dalyvauti tokio masto žvaigždę?

Neslėpsiu, kad pastaruosius metus mane lydi pergalių kelias, atvėręs duris į pasaulinę sceną. Po pirmo apdovanojimo Taline sekė Europos renginių organizatorių auksas Slovėnijoje, platininis pasaulio renginių organizatorių apdovanojimas ir kvietimas tapti tarptautinio agentūrų tinklo „27Names“ nariu. Neatsitiktinai esu įtrauktas ir į įtakingiausių pasaulyje renginių industrijos atstovų Top 100-uką, o tai atveria naujas duris ir naujas galimybes.

Kalbant apie tai, kas sudomino Sadecką Berrabah, išskirčiau du raktinius žodžius. Tai Druskininkai ir muzika. Kodėl Druskininkai? Tai labai unikalus miestas, kuris skiriasi nuo miestų-sostinių. Kalbant apie muziką, atidarymo renginio „Didysis Čiurlys“ kompozitoriai yra du, ir abu jie druskininkiečiai. Tai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Liudas Lazauskas–Roe Deers. Jau klausantis pirmųjų kompozicijos variantų, Sadecką sužavėjo unikali elektroninės ir klasikinės muzikos simbiozė.

Sadecko Berrabah kūriniuose kūno linijos yra tarsi geometrinės formos, taškai, kvadratai, tam tikra prasme tai galime pavadinti piešimo poezija šokyje. Žinant tai, kad pats Berrabah turi aistringą meilę piešimui, ar čia mes matome tam tikras paraleles jo ir Čiurlionio kūrybos kelyje?

Tikrai taip. Galiu tik paantrinti ir papildyti, kad apskritai Čiurlionis yra vienas didžiųjų simbolistų ir kartu turbūt vienas paslaptingiausių kūrėjų, nepažintų iki galo. Visas renginys bus persmelktas simbolių, o pats Sadeckas šiuos simbolius užkoduos savo choreografijoje.

Po atidarymo renginio Druskininkuose vyks daugybė kitų kultūros sostinės ciklo renginių. Kokia, jūsų nuomone, yra didžiausia kultūros sostinių formato vertė?

Pagrindinė vertė yra santykių evoliucijoje. Kultūros sostinė yra puiki terpė ir platforma tiems santykiams atrasti, jungtis ir stiprinti. Labai svarbu, kad žmonės būtų smalsūs, aktyvūs ir atviri. Kuo labiau atviras ir aktyvus būsi, tuo daugiau duosi ir kartu tuo daugiau gausi. Gana plačiai apibūdinau, bet kiekvienas gali sau tą pritaikyti – visi kultūros sostinės veiklose suras sau aktualų turinį.

Labai svarbu kultūros sostinės atneštą dvasią kiek įmanoma ilgiau išlaikyti savame mieste. Kaunui Europos kultūros sostinės projektas suteikė postūmį naujiems ilgalaikiams renginiams ir iniciatyvoms. Linkiu Druskininkams iš kultūros sostinės metų pasisemti kuo daugiau ilgalaikių projektų, tvarių santykių bei aktyviai juos puoselėti.


12 birželio, 2025

Šiandien Europos Komisija ir „Europa Nostra“ paskelbė 2025 metų Europos paveldo apdovanojimų laimėtojus. Juos išrinko nepriklausoma 11 ekspertų komisija, įvertinusi […]

Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijos mokinių programėlė / Danutės Krikščiūnienės nuotr.
6 birželio, 2025

Gegužės 30 dieną Talkonyse (Pasvalio r.), kunigo kankinio Alfonso Lipniūno gimtinėje, surengta, tradicinė šventiška Mojava. Šiose gegužinėse pamaldose svečiavosi Panevėžio […]

30 gegužės, 2025

Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, prasidėjęs dar 1965 metais, šiemet jau 61-ąjį kartą pražysta eilėmis. Lietuvoje šį iškilų kultūrinį įvykį […]

30 gegužės, 2025

Panevėžio rajono savivaldybės skiriama Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija šiemet atiteko rašytojui Alvydui Šlepikui už 2023 metais išleistą knygą „Namas anapus […]

29 gegužės, 2025

Gegužės 29 d. Vilniuje, Užupio ir Krivių gatvių sankryžoje, buvo atidengta skulptūra, skirta 2008 m. mirusiam poetui Sigitui Gedai. Nepaisant […]

Rimas Tuminas, L. Lavastes nuotr.
27 gegužės, 2025

Nuo pat Vilniaus mažojo teatro atidarymo lankytojų akį traukia fojė sienos nišoje kabantis varpas. Jis išlietas ir nišoje įkurdintas teatro […]

Aušra Česnulevičienė su savo knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ / Alinos Leminskaitės nuotr.
23 gegužės, 2025

Į greta Druskininkų, Ratnyčioje, ant Ratnyčėlės upės įsikūrusią Tauro ir Aušros Česnulevičių sodybą kone kasdien užsuka į kurortą pasižvalgyti atvykusių […]

23 gegužės, 2025

Gegužės 20 dieną į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Procesą […]

Baigėsi vaikų ir moksleivių konkursas „Aguonėlė“_ paaiškėjo geriausius šokėjus auginantys kolektyvai / Rengėjų nuotr.
19 gegužės, 2025

Lietuvą apskriejęs ir į liaudiško šokio sūkurį įtraukęs tūkstančius vaikų ir moksleivių, konkursas „Aguonėlė“ išrinko geriausius – gegužę vykusiuose baigiamuosiuose […]

18 gegužės, 2025

Panevėžyje, Šermukšnių gatvėje, oficialiai atidarytas skveras, skirtas vienam iškiliausių šiuolaikinių lietuvių mąstytojų – filosofui, eseistui, daugelio filosofijos knygų ir vadovėlių […]

17 gegužės, 2025

Žvarboką gegužės 17-ąją susirinkusius į jubiliejinę 25-ąją šventę „Poezija sodų žydėjime 2025“ Pakalniškių soduose (Upynos sen., Telšių r.) šildė poezija […]

Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė / Vytenio Budrio nuotr.
16 gegužės, 2025

Diskusijos apie kultūros reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau atskleidžia pavojingą tendenciją – kultūros redukavimą iki funkcijos ir įrankio, vykdant valstybės […]

Augustės Labenskytės nuotr.
15 gegužės, 2025

Gegužės 11 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tęsėsi Tulpių žydėjimo šventė – geriausių dainų […]

14 gegužės, 2025

Gegužės 10 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) 24-ą kartą vyko dvaro kultūrą ir šiuolaikines […]

14 gegužės, 2025

Gegužės 14 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vyko Karolinos ir Antano poetinio dialogo 170-ies metų sukakties paminėjimas. Renginys skirtas […]

Draugijos nariai LR Istorinėje Prezidentūroje, Knygos šventėje
13 gegužės, 2025

Kasmet, gegužės 7 d., minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, XXVII knygos mėgėjų draugija rengia knygos šventes „Laikas gyvena […]

10 gegužės, 2025

2025 m. gegužės 10 d. Šiaulių kultūros centro pramogų salėje „Maksas“ jau 19-tą kartą vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių […]

9 gegužės, 2025

„Tai buvo Rokiškio grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzeckienės dovana popiežiui Leonui XIII“, – apie ambicingą idėją Rokiškio krašto muziejuje kartu su Vatikano […]

8 gegužės, 2025

Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Krekenavos seniūnijoje, Linkaučių kaime, atidengtas paminklinis akmuo aktyviai lietuvių tautinio […]

7 gegužės, 2025

Dzūkija – pačių gražiausių ir melodingiausių dainų kraštas. Dzūkui daina – tai jo širdies plakimas, tai senolių išmintis, išsaugota kartų […]

Regionų naujienos