Naujoje ekspozicijoje – daugiataučio, tarpukario laikotarpiu sparčiai modernėjusio Panevėžio istorija

2016 m. gegužės 21 d. Panevėžyje vyko tarptautinio projekto „Europos muziejų naktis 2016“ renginiai tema „Rožės pražydėjimas tamsoje“. Vakaro metu duris atvėrė nauja ekspozicija „Panevėžys Lietuvos Respublikos metais“, kuri per šventinę naktį sulaukė tūkstančio lankytojų.

Ekspozicijos atidaryme dalyvavęs Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas džiaugėsi, kad kiekvienais metais muziejus vis tobulėja, stengiasi priartinti ne tik Panevėžio visuomenę. „Muziejaus darbuotojai atliko puikų darbą,– tvirtino meras.– Labai prasminga, kad ilgalaikės ekspozicijos „Panevėžys Lietuvos Respublikos metais (1918–1940)“ parengimas įvyko artėjant Lietuvos valstybės šimtmečiui.“

„Muziejuose nuolatinės ekspozicijos keičiamos nedažnai: jos išsilaiko 10–15 ar net daugiau metų, tad ekspozicijos pakeitimas – neeilinis įvykis ne tik muziejaus, bet ir miesto kultūriniame gyvenime“, – pristatymo metu kalbėjo Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas.

„Panevėžiečiams ir miesto svečiams pristatome daugiatautį, tarpukario laikotarpiu sparčiai modernėjusį Panevėžį: įsteigtos ir pastatytos trys naujos modernios gimnazijos, penkių pradžios mokyklų pastatai, trys bankų pastatai; įsteigta Panevėžio vyskupija ir pastatyta Katedra, Panevėžio apskrities ligoninė ir kt. Panevėžys per dvidešimt nepriklausomybės metų išaugo bei pasikeitė ir kiekybiškai, ir kokybiškai, tai ir siekėme atskleisti šioje naujojoje ekspozicijoje“,– teigė vienas iš ekspozicijos kūrėjų, muziejininkas Donatas Pilkauskas.

Ekspozicijos kūrimas (nuo vizijos suformavimo, idėjų išgryninimo, lėšų paieškos, patalpų remonto, istorinės medžiagos rinkimo, eksponatų atrankos, jų restauravimo, stendų maketavimo, įgarsinimo ir daugybės kitų kūrybinių ir techninių darbų įgyvendinimo) vyko daugiau nei dvejus metus. Projektą finansavo Lietuvos kultūros rėmimo fondas ir Panevėžio miesto savivaldybė. Ekspoziciją rengė gausi komanda – istorikai, dailininkai, restauratoriai ir kt.

Naujojoje ekspozicijoje lankytojai laiko tiltu gali nusikelti į 1935-ųjų metų Panevėžio gatves, įvertinti romantišką ponios Karolinos Moigienės kambario interjerą, susipažinti su prieškario ugniagesio profesija, patirti nuotykių, bandydami prasilenkti ant 42 m ilgio Laisvės tilto, ir nenustebkite – sulaukti netikėto namų šeimininko, notaro Jono Moigio telefono skambučio. Muziejininkai džiaugiasi, kad apsilankiusiųjų akį traukia laisvės simbolius įkūnijanti holograma – vienintelis tokio pobūdžio tūrinis-erdvinis vaizdas Panevėžio regione.

Ekspozicijos koncepcijos ir mokslinio turinio autoriai – Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai: vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas ir Istorijos skyriaus vedėja Jūratė Gaidelienė. Ekspozicijos dailininkai – Danguolė Gailiūnaitė, Asta Radvenskienė ir Evaldas Ivanauskas.

Atnaujinta ekspozicija „Panevėžys Lietuvos Respublikos metais“ ir prie jos veikiančios edukacinės programos padės geriau pažinti pramonės, ekonomikos, švietimo ir kultūros klestėjimo laikotarpį, o iškilios to meto asmenybės, gyvenusios, dirbusios ir kūrusios to meto miesto istoriją, skatins lygiuotis į juos ir šiandien kurti ateities Panevėžį.