Moteris fotografė XIX–XX a. sandūroje: Europoje – neįprasta, o Palangoje – kasdienybė

Gegužės 8 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Šliūpo muziejuje atidaryta nauja vieno eksponato paroda „Moteris su kamera XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“, kurioje eksponuojamas itin retas fotografės Paulinos Mongirdaitės portretas. Lankytojai kviečiami sužinoti, kas buvo toji moteris, kuri pirmoji Lietuvoje paėmė į rankas fotoaparatą ir įkūrė savo privačią „Fotografiją“ Palangoje? 

Moderni menininkė, kurią mylėjo Palanga

Palangiškiai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo pripratę miestelyje ir apylinkėse matyti moterį su fotoaparatu, važiuojančią arklio tempiama bričkele fotografuoti vasarotojų. Paulina Mongirdaitė buvo tikra kurorto persona, kurią mylėjo tiek palangiškiai, tiek poilsiautojai. Ji buvo ekstravagantiška ir moderni moteris, guvaus, imlaus proto, plačių pomėgių: piešė, grojo fortepijonu, daug skaitė, siuvo, rūkė papirosus. Paulina troško sukurti šeimą, tačiau taip ir neištekėjo. Galbūt norėdama išlaikyti šeimą ji išmoko fotografijos amato ir tapo pirmąja Lietuvoje moterimi, kuri 1889 metais įsirengė stiklinį meninės fotografijos paviljoną „Fotografija“. 

Paulina Mongirdaitė dirbo neįprastai daug ir visur: savo paviljone „portretavo“ vasarotojus ir miesto svečius, pati ruošė nuotraukų spausdinimui reikalingus chemikalus, dažnai ir naktį ryškino negatyvus, rašė sąskaitas. Ją žavėjo fotografijos suteikiamos galimybės įamžinti praeinančią akimirką ir perteikti ją savitu, tapybiniu menininko žvilgsniu. Piešimas ir fotografija buvo jos gyvenimo aistra.

„Detektyvinis“ tyrimas, išsaugojęs Mongirdaitės istoriją

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje moterys menininkės, juolab fotografės, buvo retas reiškinys Europoje. Gal dėl šios priežasties, o gal dėl to, jog Paulina Mongirdaitė dirbo provincijoje, jos asmenybė bei darbai anksčiau nesulaukė didelio tyrinėtojų susidomėjimo. 

Nėra žinoma tiksli fotografės gimimo data ir vieta, neaiški ir palaidojimo Palangoje vieta. Jos pavardės nėra Varšuvos fotografų mokyklų, kuriose ji, kaip manoma, sėmėsi patirties, sąrašuose. Mažai žinoma, koks buvo jos asmeninis gyvenimas, su kuo bendravo, kokie ryšiai siejo su grafu Stanislovu Kazimieru Kosakovskiu iš Vaitkuškių dvaro ar palangiške grafaite Marija Tiškevičiūte. Ilgai nebuvo žinoma, kaip ji atrodė. Nežinią išsklaidė lemtingas atsitiktinumas, kai Kretingos muziejaus istorikei Jolantai Klietkutei į rankas pakliuvo Palangos fotografija su signatūra „Paulin Mongird“. Tai sužadino profesinį istorikės smalsumą ir pastūmėjo į detektyvą primenančias paieškas, kurios vieną po kito atskleidė vis daugiau fotografės gyvenimo faktų ir galiausiai atvedė prie jos portreto identifikavimo.

Parodoje „Moteris su kamera XIX a. pab. – XX a. pr.“ pirmą kartą viešai pristatomas Paulinos Mongirdaitės 1903 metų portretas iš M. K. Čiurlionio muziejuje saugomo grafo St. K. Kosakovskio albumo. Tai yra vienas iš vos trijų žinomų jos portretų. Greta portreto eksponuojamas tris grupines 1895 metų nuotraukas iš M. K Čiurlionio muziejaus lydi įdomi istorija, atvedusi prie eksponuojamo portreto.

Parodos lankytojai kviečiami „apsukti fotoaparatą“ ir pažvelgti į fotografę Pauliną Mongirdaitę jos pačios akimis: panagrinėti jos portretą, pasigilinti į jos gyvenimo peripetijas, pabandyti įsivaizduoti, kokio charakterio ir būdo moteris galėjo pasirinkti tuo metu itin retą fotografės amatą; kiekvienas gali patirti tyrinėtojo džiaugsmą atradus nežinomas fotografės gyvenimo ir kūrybos istorijas.

Paroda „Moteris su kamera XIX a. pab. – XX a. pr.“ veiks Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23a, Palanga) iki 2024 m. liepos 7 d.