Šventasis Florijonas saugos ne tik Virbalį
Vienas seniausių Sūduvos krašte – Virbalio miestas – papuoštas dar vienu istoriniu akcentu – Šv. Florijono skulptūra. Į trumpą ceremoniją miestelio centre Šv. Florijono dienos minėjimo išvakarėse (gegužės 3-iąją) susirinko virbaliečiai ir svečiai: ugniagesių, rajono savivaldybės, krašto muziejaus atstovai. Skulptūrą pašventino Virbalio Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Jaroslav Kalinovskij.
Šios skulptūros pastatymu baigtas įgyvendinti projektas „Vilkaviškio krašto kryždirbystė“, 2023 metais finansuotas iš Vilkaviškio rajono savivaldybės kultūros, meno projektų programos, vykdytas kartu su Vilkaviškio miesto etninės veiklos klubu. Skulptūrą atkūrė dievdirbys Raimundas Blažaitis. Kad ilgiau ji džiugintų, stogelį pagamino etnologas Andrius Milinkevičius. Projekto partneriai – Virbalio seniūnija ir bendruomenė „Virbalio vartai“ įtvirtino koloną, ant kurios yra pastatyta Šv. Florijono skulptūra. Ilgai truko derinimai su Lietuvos kelių direkcija ir kol gautas leidimas statyti Šv. Florijono skulptūrą, atėjo gruodžio mėnuo, įšalo žemė, tad darbai atidėti 2024 metams. Skulptūros pristatymui pasirinkta prasminga data.
Skulptūra atkurta pagal Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomą Šv. Florijono skulptūrą, kurios autorius ir pastatymo laikas nėra užfiksuotas. Tik žinoma, jog ji privataus asmens buvo bandyta parduoti užsienyje, bet muitininkai konfiskavo ir perdavė Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Projekto sumanytoja ir vykdytoja muziejininkė Aušra Mickevičienė susirinkusiems papasakojo apie šv. Florijoną ir šio šventojo ženklo atsiradimo istoriją Virbalyje, padėkojo visiems padėjusiems įgyvendinti projektą. Virbalio seniūnas Zitas Lasevičius pasidžiaugė, kad seniausias Vilkaviškio rajono miestas turi du šventuosius globėjus: miesto herbe figūruoja Šv. arkangelas Mykolas, o prie senojo miesto pastato – buvusios gaisrinės, sovietmečiu kino teatro, o dabar šarvojimo namų – prigludo šv. Florijono figūra. Anot seniūno, Virbalis didžiuojasi, kad šventojo Florijono skulptūra yra vienintelė tokia visame rajone ir nori tikėti, kad ne tik miestą, bet ir plačias apylinkes šventasis saugos nuo gaisrų.
Istorija liudija, jog Virbalis, gavęs Magdeburgo teises, kartu gavo ir nemažai pareigų. Viena iš jų – saugoti miestą nuo gaisrų. Deja, miestas daug kartų degė. 1772 metais per gaisrą (ne karo metas!) sudegė net trečdalis miesto… Savanoriška ugniagesių draugija įkurta tik 1902 metais Virbalio vaistininko I. Bulavskio iniciatyva. Jis buvo savanorių gaisrininkų draugijos iniciatorius ir pirmininkas. Draugijos namas pastatytas 1911 metais. Pastatas iškilo labai patogioje vietoje – prie miesto aikštės, netoli katalikų bažnyčios, tad prireikus pastatą žmonės panaudodavo susirinkimams, šokiams, vaidinimams rengti. 1912 metais čia vyko krikščionių darbininkų draugijos Virbalio skyriaus lietuvių vakaras, buvo rodomi lietuviški vaidinimai.
Prasminga virbaliečiams ir jų svečiams žinoti ir šventojo legendą. Florijonas, buvęs romėnų kariuomenės pareigūnas, už viešą prisipažinimą kad esąs krikščionis, nuplaktas ir paskandintas Enso upėje, Austrijoje. Nuosprendis buvo įvykdytas 304 m. gegužės 4 d. Jo kūną vėliau rado ir palaidojo viena moteris vardu Valerija. Florijono kapo vietoje prie Linco buvo pastatyta bažnyčia ir vienuolynas.1183 metais vyskupas Egidijus keletą Florijono relikvijų pervežė į Krokuvą, ten karalius Kazimieras jo garbei pastatė baziliką.
Florijonas – Aukštutinės Austrijos ir Lenkijos globėjas. Jis laikomas gelbėtoju nuo gaisrų. Tikint šventojo apsaugos daug jo skulptūrų pastatyta ir Lietuvoje, ypač Žemaitijos regione.
