PVM lengvata šildymui turi atitikti savo socialinę paskirtį
Finansų ministerija paaiškina, kad lengvatinio 9 proc. PVM tarifo šildymui ir karštam vandeniui galiojimo pabaigą nustatė Seimas 2015 metų birželį. Rengiant kitų metų biudžeto projektą, buvo privalu atsižvelgti, kad nuo 2017 m. sausio minėtoji lengvata nepratęsta.
Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad pagrindinis lengvatinio PVM centriniam šildymui ir karštam vandeniui tikslas – palengvinti mažas pajamas gaunančių žmonių naštą, ypač – šildymo sezono metu.
Lengvata būtų socialiai teisinga, jeigu ja naudotųsi tik tas gyventojų sluoksnis, kuriam ji, kaip deklaruojama, ir taikoma. Tačiau ja naudojasi visi gyventojai, įskaitant tuos, kuriems pagal turimas pajamas ši lengvata nepriklausytų, nes jie pajėgūs pirkti standartiniu 21 proc. PVM tarifu apmokestintas minėtas paslaugas.
Todėl pati lengvata nevadintina socialiniu valstybės įrankiu mažas pajamas gaunantiems asmenims remti, ji neatitinka jos deklaruojamo tikslo socialiai jautriems gyventojų sluoksniams padėti, kadangi apima ir turtingiausius gyventojus.
Jeigu nuo kitų metų ši lengvata nebūtų pratęsta, kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį gautų tik tie asmenys, kuriems jos iš tikrųjų priklausytų. Joms apskaičiuoti taikytini jau galiojantys socialinių išmokų bei kompensacijų mechanizmai.
Apskaičiuota, kad, išaugus sąskaitai už šildymą dėl pasikeitusio PVM tarifo, asmenų, kuriems priklauso kompensacija ir kurių pajamos nepadidėja, mokėtina suma nepasikeis, nes pagal galiojančią tvarką padidės kompensacijų dalis.
Pavyzdžiui, vidutines pensijas gaunančių dviejų pensininkų šeima, kuri šiuo metu turi teisę į kompensaciją, padidėjus šilumos ir karšto vandens kainai dėl taikomo standartinio PVM tarifo, mokės tiek pat, kiek iki tol, nes kompensacijos gaus beveik 60 proc. daugiau. Du nepilnamečius vaikus auginanti dviejų suaugusių asmenų, dirbančių už minimalųjį atlyginimą, šeima gautų apie 20 proc. didesnę kompensaciją.
Prognozuojama, kad šildymo kompensacijų gavėjų skaičius galėtų padidėti maždaug 13 tūkst. asmenų. Šiemet per vieną šildymo mėnesį kompensacijas gavo vidutiniškai 130 tūkst. asmenų.
Kompensacijas, kaip ir iki šiol, mokėtų savivaldybės. Jeigu joms pritrūktų lėšų šildymo kompensacijoms mokėti, papildomų lėšų savivaldybės pirmiausiai turėtų ieškoti savo biudžetuose.
Pavyzdžiui, 2015 m. savivaldybės nepanaudojo 55 proc. socialinėms pašalpoms ir kitoms panašioms išmokoms mokėti skirtų lėšų, t.y. liko nepanaudota per 125 mln. eurų.
Prognozuojama, kad 2016 m. liks nepanaudota 136 mln. eurų.
Preliminarus savivaldybių papildomas lėšų poreikis dėl šildymo lengvatos nepratęsimo – apie 2,5 mln. eurų. Palyginimui – š.m. pirmąjį pusmetį išmokėta kiek daugiau nei 12 mln. eurų tokių kompensacijų.
Tad akivaizdu, kad savivaldybėms papildomų lėšų iš valstybės biudžeto neprireiks, nes papildomas lėšų poreikis šildymo kompensacijoms mokėti turėtų būti dengiamas iš aukščiau minėtų nepanaudotų lėšų.
Finansų ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad kaimyninėse valstybėse centriniam šildymui taikomi PVM tarifai yra didesni nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Estijoje ir Lenkijoje šilumai ir karštam vandeniui taikomi standartiniai tarifai – atininkamai 20 ir 23 proc.
