Lietuviai perima vakarietiškus įpročius: kas penktas grąžino Kalėdinę dovaną

Dovanų įteikimo ir jų priėmimo įpročiai keičiasi – daugiau jų siunčiame į užsienį ir vis daugiau jų grąžiname į parduotuves. Šių metų sausio mėnesį atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad 21 proc. žmonių yra tekę grąžinti gautą dovaną pardavėjui, nes ji netiko ar nepatiko, o beveik 25 proc. Kalėdines dovanas siuntė artimiesiems ir draugams į užsienį.

Grąžinti dovanas trukdo įsitikinimai

„Kas penktas lietuvis yra grąžinęs gautą Kalėdinę dovaną atgal pardavėjui – tai nemažas skaičius, ir jis galėtų būti dar didesnis, jei ne tam tikros kultūrinės nuostatos ir įsitikinimai. Vis dar gajus požiūris,  jog dovanas grąžinti nelabai mandagu, nesmagu prieš dovanojantį asmenį, o atskleisti dovanos kainą irgi nelaikoma gero tono ženklu. Dėl to dažnai dovanojantis asmuo pirkimo kvitą pasilaiko sau ir taip „nubraukia“ dovanos grąžinimo galimybę“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Vis tik keičiasi ne tik žmonių gyvenimo būdas, bet ir požiūris į nusistovėjusius dalykus, tam tikra patirtis perimama iš užsienio šalių, ne išimtis ir dovanų teikimo įpročiai.

Pasak G. Bilevičiaus, dar ne visi žino, jog grąžinti dovanas galima ne tik į fizines parduotuves, bet ir į internetines. O kartais grąžinti į elektrininę parduotuvę būna netgi patogiau nei į fizinę – kai kurios taip gerai organizuoja grąžinimo procesą, kad žmogui nereikia rūpintis nei siuntimu, nei pakavimu. Svarbiausia turėti pirkimo kvitą ir susipažinti su prekių grąžinimo tvarka konkrečioje elektroninėje parduotuvėje, nes ne visas prekes galima grąžinti, be to, yra nustatyti tam tikri grąžinimo terminai. Taip pat naudinga būtų susipažinti  su  Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateikiama prekių grąžinimo tvarka jų interneto svetainėje.

Vis daugiau dovanų keliauja į užsienį

„Apklausa taip pat atskleidė, kad net kas ketvirtam respondentui yra tekę siųsti Kalėdines dovanas užsienyje gyvenantiems draugams ir artimiesiems. Kasmet tokių siuntų skaičius tik auga. Tikėtina, kad didžioji šitų siuntų dalis buvo skirta emigravusiems kraštiečiams“, – komentuoja G. Bilevičius.

Pasak jo, tarptautinių siuntų skaičius nuosekliai auga: lietuviai vis drąsiau apsiperka užsienio interneto parduotuvėse, taip pat daugiau siuntų siunčia į užsienį. Tam įtakos gali turėti ir didėjantis siuntimo būdų pasirinkimas. Jei anksčiau, norint išsiųsti siuntinį į užsienį, tekdavo ilgokai pastovėti eilėje – ypač prieššventiniu laikotarpiu, tai šiandien kiekvienas gali pasirinkti sau patogiausią būdą: siųsti per visą parą veikiančius siuntų terminalus, rinktis arčiausiai namų esantį siuntų tašką arba išsikviesti kurjerį.

Tiesioginę Lietuvos gyventojų apklausą sausio 6–14 d. atliko „DPD Lietuva“, viso buvo apklausta 9,5 tūkst. žmonių.