Atvirieji jaunimo centrai – jaunuoliams ugdyti ir socializuoti
Šiemet paskelbtiems Atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių veiklos projektų finansavimo konkursams norima pritraukti daugiau potencialių paraiškų teikėjų pasinaudoti galimybe gauti finansavimą atviriesiems jaunimo centrams ir erdvėms dalyvauti rengiant veiklos projektus, kuriuos įgyvendinant vykdomas atvirasis darbas su jaunimu, sudaromos galimybės užsiimti prasminga veikla ir saugiai leisti laisvalaikį saviraiškos erdvės nerandantiems jauniems žmonėms bei palengvinti jų integraciją į gyvenamąją aplinką. Tam numatyta net 100 tūkst. eurų.
Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kasmet skelbia Atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių veiklos projektų finansavimo konkursus. Šių metų kovo 24 d. Jaunimo reikalų departamentas paskelbė Atvirųjų jaunimo centrų veiklos projektų 2017 m. finansavimo konkursą, bei Atvirųjų jaunimo erdvių veiklos projektų 2017 m. finansavimo konkursą. Jų tikslas – finansuoti veiklų projektus, kuriuos įgyvendinant vykdomas atviras darbas su jaunimu, siekiama sudaryti galimybes užsiimti prasminga veikla ir saugiai leisti laisvalaikį saviraiškos erdvės nerandantiems jauniems žmonėms. Paskutinė paraiškų konkursams pateikimo data – 2017 m. balandžio 22 d.
Pirmą kartą šių finansavimo konkursų paraiškos ir kiti su konkursu susiję dokumentai yra teikiami per Jaunimo ir vaikų konsultavimo ir informavimo sistemą JAVAKIS. Teikiant paraiškas svarbu gerai susipažinti ne tik su konkursų nuostatais, bet ir su JAVAKIS sistemos naudojimo atmintine, kurią galite rasti čia.
Daugiau informacijos apie:
- Atvirųjų jaunimo centrų veiklos projektų finansavimo 2017 metais konkursą galite rasti čia,
- Atvirųjų jaunimo erdvių veiklos projektų finansavimo 2017 metais konkursą galite rasti čia.
Šiuo metu visoje Lietuvoje yra 36 atvirieji jaunimo centrai ir 154 atvirosios jaunimo erdvės, informaciją bei pilną žemėlapį galite rasti – http://www.jrd.lt/atviras-darbas-su-jaunimu. Tai nuolat augantis reiškinys, skaičius kinta kiekvienais metais ir Atvirųjų jaunimo centrų bei erdvių atsiranda vis daugiau. Kiekviena savivaldybė įgyvendina Jaunimo politikos programos numatytus uždavinius vietos lygmeniu, todėl dėmesys jaunam žmogui skiriamas kiekvienos savivaldybės individualiai.
Viena iš priežasčių, kodėl buvo nuspręsta steigti Atviruosius jaunimo centrus, atsiradęs poreikis sudaryti jauno žmogaus saugaus laisvalaikio praleidimo galimybes, kaip užimtumo forma. Neaktyvūs, niekur nedalyvaujantys jauni žmonės, patiriantys socialinę atskirtį, nesidomintys aplink juos supančia aplinka, neturėjo saugios erdvės, kur galėtų leisti savo laisvalaikį, neapribojant jų tam tikromis taisyklėmis, reikalavimais, lankomumu ir tam tikra veikla. Paprastai įvairiausi būreliai, ar mokami užsiėmimai jauną žmogų „įspaudžia“ į tam tikrus reikalavimus, kas daugumai neaktyvių, didesnę socialinę atskirtį patiriančių jaunų žmonių yra nepriimtina. Vadovaujantis Europoje veikiančių atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių gerąją praktika, Lietuvoje 2006 m. pradedama atvirai kalbėti apie mažiau galimybių turintį jaunimą, dėmesys skiriamas neaktyviam, socialinę atskirtį patiriančiam jaunuoliui, sudaromos galimybės steigtis atviriesiems jaunimo centrams ir erdvėms. Taip susidarė galimybės jaunam žmogui saugiai praleisti laisvalaikį, užimtumo problema sumažėjo, tačiau vis dar išlieka jaunų žmonių skaičius, kuris neranda sau vietos.
Taigi, atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių veikla yra nukreipta ypatingą dėmesį skiriant jauniems žmonėms, kurie dėl savo elgesio ar išvaizdos nepritampa prie bendraamžių ar suaugusiųjų visuomenės, nemato tikslo savo gyvenime, stokoja motyvacijos mokytis ir jėgų kūrybiškai tvarkyti savąją kasdienybę, linkę nusikalsti, vartoja alkoholį bei kitas svaiginamąsias medžiagas. Veiklos Centruose ir Erdvėse nėra apmokestinamos, taip suteikiant galimybę įsitraukti visiems to norintiems.
Jaunimas bendrauja su kompetentingais ir patyrusiais jaunimo darbuotojais ir kartu organizuoja pačiam jaunam žmogui ir jo bendraamžiams patrauklias, naudingas, lavinančias, kūrybiškumą skatinančias veiklas: maisto gaminimo pamokėles, filmų vakarus ir diskusijas, rankdarbių ar įvairius sporto, šokio, muzikavimo užsiėmimus, susitikimus su įdomiais žmonėmis, stalo žaidimų vakarus, patyrimo žygius ir pan. Jauni žmonės lankydamiesi atviruose jaunimo centruose ir erdvėse sutinka bendraamžius, gali nuoširdžiai pasikalbėti apie kylančias problemas su kompetentingais ir patyrusiais jaunimo darbuotojais ar kitais specialistais, prasmingai ir saugiai leisti laisvalaikį, išmokti prisiimti atsakomybę, savanoriauti, planuoti savo laiką, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, labai daug sužinoti apie jaunimo galimybes tiek savo krašte, Lietuvoje, tiek užsienyje.
Atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių veikla yra ir socialinė, ir ugdomoji: veiklos vykdytojai, įgyvendindami atvirąjį darbą su jaunimu, kuriuo siekia suteikti prasmingos veiklos ir saugaus laisvalaikio galimybes savirealizacijos erdvės nerandantiems jaunimo žmonėms bei palengvinti jų integraciją į jų gyvenamąją aplinką, teikia socialines paslaugas (vaiko minimalios priežiūros paslauga), teikia psichologines, teisinės konsultacijas, informuoja užimtumo, įsidarbinimo, projektų rengimo, atviro darbo su jaunimu klausimais ir pan., užtikrina savanoriškos veiklos plėtrą, užtikrina jaunimo ilgalaikį užimtumą, ugdo pagrindines socialines, edukacines ir profesines kompetencijas, įgalina imtis atsakomybės ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, organizuojant įvairius mokymus, seminarus, konferencijas bei kitus renginius.
