Sociologė prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas bus didesnis nei 2019 m.: staigmenų dėl referendumo tikėtis neverta

Sekmadienį vykstančių prezidento rinkimų aktyvumas veikiausiai bus keletu procentinių punktų didesnis nei prieš penkis metus, sako „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Pasak jos, galima tikėtis, kad prie balsadėžių šiuose rinkimuose ateis apie 60 proc. piliečių.

„Rinkimų aktyvumas veikiausiai suksis apie 58 proc. Iki 60 procentų. Jei pažiūrėtume į išankstinį balsavimą, tai jis procentiniu punktu didesnis nei anksčiau. Rinkimų dieną – panašiai. Tad tikėtina, kad ties mano minėtais skaičiais galutinis rinkėjų aktyvumas ir sustos“, – Eltai sakė R. Ališauskienė, pažymėdama, kad galutiniam rezultatui įtakos gali turėti ir rinkimams ypač tinkamas oras.

„Šiandien oras yra geras, nelyja. Tačiau nėra ir labai šilta – tai irgi faktorius. Žmonės neskuba patraukti į gamtą. Labai tinkamas oras“, – teigė sociologė.

Tačiau, pripažino ji, vargu ar keliais procentiniais punktais didesnis rinkėjų aktyvumas sukurs intrigą dėl referendumo. R. Ališauskienės teigimu, panašu, kad šiuo klausimu pasikartos 2019 metų situacija. Tuomet, sudalyvavus 53,16 proc. rinkėjų, referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyko, tačiau iniciatyvai pritrūko pasisakančių „už“. Konstitucinius pakeitimus tada parėmė 73,92 proc. dalyvavusių rinkėjų. Visgi, tam, kad pakeitimai būtų priimti, būtina, jog siūlymą palaikytų daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų – iš esmės tiek, kiek tą kartą ir dalyvavo referendume.

Šį sekmadienį, tęsia R. Ališauskienė, situacija turėtų klostytis panašiai.

„Referendumas greičiausiai įvyks – 50 proc. greičiausiai ateis. Tačiau tam, kad pakeitimai būtų priimti, reikia, kad labai dideliu procentu subalsuotų „už“. O tokia tikimybė labai maža“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Sekmadienį vyksta prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Balsavimas rinkimų apylinkėse vyksta nuo 7 iki 20 valandos.

Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai.

Antrosios kadencijos siekia Gitanas Nausėda, konservatoriai kelia premjerę Ingridą Šimonytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Giedrimą Jeglinską, Laisvės partija – buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą, Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį.

Savarankiškai išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus bei partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis.

Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.