4 spalio, 2017

Būtina keisti socialiai neteisingą sistemą, kai daugumai pensininkų skurstant išrinktieji naudojasi privilegijomis, kurių analogų nėra jokioje Europos Sąjungos valstybėje

Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Seimo rezoliucijos projektą, kurį priėmę tautos atstovai pademonstruotų apsisprendimą keisti netoleruotiną padėtį, kai šimtai tūkstančių senatvės pensininkų, turinčių būtinąjį stažą, gyvena žemiau skurdo rizikos ribos ir jų pensijų dydis dažnai neužtikrina net minimalaus būtiniausių gyvybinių ir socialinių poreikių patenkinimo, o tuo pat metu iš valstybės biudžeto yra mokamos su įmokomis niekaip nesusijusios, kai kuriais atvejais itin didelės valstybinės pensijos bei išmokos, kurias gaunantys asmenys neretai gauna ir didesnes senatvės pensijas, o kai kada – net po kelias Sodros pensijas.

Tokia padėtis, kaip pažymima rezoliucijos projekte, didina neteisingumo pojūtį, ardo socialinę sanglaudą ir skatina nusivylimą valstybe, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė raginama nedelsiant inicijuoti neįmokinių valstybinių pensijų bei išmokų sistemos peržiūrą ir kuo greičiau priimti sprendimus, būtinus socialinio teisingumo atkūrimui, kad neįmokines išmokas gautų tik asmenys, kuriems objektyviai būtina padėti išgyventi, o Lietuvos Respublikos Seimo valdyba – sudaryti darbo grupę iš įgaliotų institucijų ir suinteresuotos visuomenės atstovų parengti tam reikalingus Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus.

Seimo narys Naglis Puteikis pateikė Seimo valdybai prašymą įtraukti šį rezoliucijos projektą į Seimo rudens sesijos plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Faktai apie sistemą, kuri garantuoja išskirtines privilegijas daliai piliečių ir kurios analogų nėra jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje, rezoliucijos projekte gretinami su faktais, atspindinčiais daugumos Lietuvos pensininkų padėtį.

Viešai paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 30,6 proc. senatvės pensininkų 2016 metais gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, o didžiausias skurdo rizikos lygis – 27,7 proc. – buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, ir, palyginti su 2015 metais, padidėjo 2,7 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija pastarojo pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 metais) buvo 244,5 euro ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Vieniši senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar net šiek tiek didesnę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos, kuri 2016 metais buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui (žr. 2017 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos statistikos departamento pranešimą: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5273885).

Taip pat cituojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys, kad 2016 m. spalio mėnesį 81 717 asmenys, turintys būtinąjį stažą, gavo mažesnes nei 200 eurų senatvės pensijas, 88 288 asmenys – 200-225 eurų dydžio, 86 413 asmenys – 225-250 eurų dydžio, 73 937 asmenys – 250-275 eurų dydžio, 59 226 asmenys – 275-300 eurų dydžio, 74 430 – 300-350 eurų dydžio, 61 023 asmenys – didesnes nei 350 eurų dydžio senatvės pensijas.

Kaip faktas, leidžiantis įvertinti nurodytų dydžių pensijas gaunančių žmonių padėtį, primenama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai paskelbta informacija, kad minimalių poreikių krepšelio, būtino išgyvenimui, dydis 2016 metų kainomis siekė 238 eurų per mėnesį.

Tokiame kontekste rezoliucijos projekte pateikiami iš viešų šaltinių ir valstybės institucijų atsakymų žinomi faktai, leidžiantys spręsti apie dabartinę valstybinių pensijų ir kitų neįmokinių pensinio pobūdžio išmokų sistemą. Pavyzdžiui, Nacionalinės teismų administracijos viešai paskelbtais duomenimis, 2016 metų IV ketvirčio pabaigoje vidutinis teisėjų valstybinės pensijos dydis buvo 911,39 euro, šias pensijas gavo 174 asmenys (žr.: http://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismai-ir-teisejai/teiseju-valstybiniu-pensiju-statistika/160) ir, kaip nurodė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, manytina, kad kartu su valstybinėmis jie gauna ir senatvės pensijas, nes teisėjų valstybinės pensijos skiriamos tik sukakus senatvės pensijos amžių.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos duomenimis, 2016 m. gruodžio mėnesį signataro rentos dydis buvo 1266 eurų, jas gavo 71 asmuo, o 316 eurų dydžio signataro našlių rentas – 14 asmenų ir, kaip nurodė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pagal 2016 metais pateiktas statistines ataskaitas, 2015 metais 84 proc. signatarų rentų gavėjų ir 100 proc. signatarų našlių rentų gavėjų kartu gavo ir valstybines socialinio draudimo pensijas.

Vidutinis rentos buvusiems sportininkams dydis, kaip nurodė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2016 m. lapkričio mėnesį buvo 1182 eurai, dalis iš šias pensijas gaunančių asmenų kartu gavo ir vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas: 25 – senatvės (vidutinis dydis buvo 294,02 euro), 2 – invalidumo (vidutinis dydis 180,21 euro), 5 – netekto darbingumo (vidutinis dydis 173,30 euro), 3 – ištarnauto laiko (vidutinis dydis 189,76 euro), 6 – senatvės (vidutinis dydis 369,18 euro) bei našlių po 95 metų (vidutinis dydis 24,95 euro), 1 – senatvės (280,95 euro) bei našlių iki 95 metų (21 euras), 3 – invalidumo (vidutinis dydis 260,76 euro) ir našlaičių (vidutinis dydis 156,56 euro), 1 – netekto darbingumo (288,69 euro) ir našlių po 95 metų (21 euras).

Asmenys, gaunantys kito pobūdžio iš valstybės biudžeto mokamas valstybines pensijas – Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas, pareigūnų ir karių valstybines pensijas, mokslininkų valstybines pensijas, nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, kt. – taip pat neretai tuo pat metu gauna ir vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas, o kai kurie – po dvi valstybines ir po vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas. Pvz., 2502 asmenys vienu metu gavo senatvės (vidutinis dydis 413,82 euro) ir mokslininkų (vidutinis dydis 148,87 euro) pensijas, 26 asmenys – senatvės (vidutinis dydis 254,65 euro), pareigūnų (vidutinis dydis 210,43 euro) ir pareigūnų našlių ir našlaičių (73,65 euro) pensijas, 443 asmenys – senatvės (vidutinis dydis 390,27 euro), našlių po 95 metų (vidutinis dydis 25 eurai) ir mokslininkų (146,68 eurai) pensijas ir t. t. ir pan.

Taip pat rezoliucijos projekte remiamasi Seimo nario Naglio Puteikio prašymu atlikta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus 2017 m. kovo 30 d. analitine apžvalga „Neįmokinės pensijos Europos Sąjungos valstybėse narėse“, kurioje konstatuota, kad neįmokinės pensijos, pagal kriterijus ir formą identiškos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą mokamoms valstybinėms pensijoms, Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra paplitę, galima aptikti tik tam tikrus tokių pensijų schemų elementus. Be to, kaip matyti iš šioje apžvalgoje pateiktų pavyzdžių, su įmokomis nesusijusios pensinės išmokos kitose Europos Sąjungos valstybėse yra mokamos tik tais atvejais, kai tai objektyviai būtina siekiant užtikrinti minimalų pragyvenimą asmenims, kurie neįgijo teisės į įmokinę valstybės pensiją arba gauna ją labai mažą, taip pat padėti tam tikroms pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

Pridedame dokumentus, kuriuose nurodyti rezoliucijos projekte pacituoti faktai: 1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. sausio 9 d. raštas Nr. (27.4-23)SD-156 „Dėl informacijos pateikimo“; 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus 2017 m. kovo 30 d. analitinė apžvalga „Neįmokinės pensijos Europos Sąjungos valstybėse narėse“; 3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėjos Laimos Stragauskienės 2016 m. gruodžio mėnesį pateikta informacija apie senatvės pensijų gavėjų, turinčių būtinąjį stažą, pasiskirstymą pagal pensijų dydžius.

http://puteikis.lt


3 gegužės, 2024

Šiais metais Vilijos Ročkaitės vaikai pirmąjį gegužės sekmadienį džiaugsmingai sveikins savo mamą. Motinos dienos šventė – malonus šviesulys permainingoje moters […]

3 gegužės, 2024

Penktadienį „MO muziejuje“ pristatytos pilietinės iniciatyvos „4 milijonų Lietuva“ autoriai teigia susidūrę su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ribojimais. Iniciatoriai tikina, […]

3 gegužės, 2024

ES rinkimų akivaizdoje daugiau nei 317 pilietinių visuomenės organizacijų ragina ES lyderius spręsti gamtos, klimato ir taršos krizes. Šiandien yra […]

2 gegužės, 2024

Kad sustabdytų šiuo metu Libane gyvenančių Sirijos pabėgėlių srautus į ES, Europos Komisija pažadėjo šaliai milijardo eurų finansinę paramą. Lėšos […]

2 gegužės, 2024

Apie prastėjančią Lietuvos kelių būklę kalbama jau ne vienerius metus. „Via Lietuva“ atlikto tyrimo duomenys parodė, kad net 39  proc. […]

2 gegužės, 2024

Mano nuostatos rinkimuose į Europos Parlamentą: kultūra, tradicijų ir papročių puoselėjimas, tapatumo per įvairias programas sauga. Suprantu, kad  Briuselyje laikytis tokios […]

1 gegužės, 2024

Lietuvoje minint Tarptautinę darbo dieną, profesinės sąjungos sostinėje surengė eitynes ir mitingą. Per šimtą renginyje dalyvavusiųjų atstovų reikalauja mažinti šiuo […]

Atsisiųsti Kyjivas, balandžio 30 d. (EPA-ELTA). Lenkija kartu su sąjungininkais iš NATO galėtų numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos teritorijos, skriejančias Lenkijos kryptimi. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs Lenkijos nacionalinės gynybos ministras, saugumo ekspertas Januszas Onyszkiewiczius. SGi Buvęs Lenkijos gynybos ministras: NATO viršūnių susitikime gali būti priimtas sprendimas numušinėti Rusijos raketas Ukrainos vakaruose / EPA-ELTA nuotr.
1 gegužės, 2024

Lenkija kartu su sąjungininkais iš NATO galėtų numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos teritorijos, skriejančias Lenkijos kryptimi. Tačiau tam būtini politiniai […]

29 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, tęsdamas darbo dienų regionuose ciklą, su komanda dirbo Mažeikių rajone. Šalies vadovas  susitiko su […]

29 balandžio, 2024

Priedangų tinklas Lietuvoje palaipsniui plečiasi, tačiau jų skaičius priklauso nuo pačių savivaldybių nevienodai atsakingo požiūrio į civilinę saugą, Seime surengtoje […]

Tūkstančiai žmonių Sakartvele vėl protestavo prieš „rusišką įstatymą“ / EPA-ELTA nuotr.
29 balandžio, 2024

Sakartvele sekmadienį tūkstančiai žmonių vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš planuojamą „užsienio įtakos“ įstatymą. Apie 20 000 demonstrantų su Sakartvelo ir ES […]

Remigijus Žemaitaitis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
29 balandžio, 2024

Priesaiką sulaužęs ir šiurkščiai Konstituciją pažeidęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis atsisako Seimo nario mandato. Pirmadienį politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai […]

Andrius Romanovskis. Karolinos Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
29 balandžio, 2024

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis įspėja, kad jeigu gynybos poreikiai bus finansuojami vien tik verslo mokesčiais, tai sukurs […]

27 balandžio, 2024

Nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas aistras visuomenėje kels dar ne vienerius metus, įsitikinęs Lietuvos […]

26 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda drauge su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda penktadienio popietę Vytauto Didžiojo universitete dalyvavo tarptautiniame forume „Europos […]

26 balandžio, 2024

Šių metų gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo registravosi beveik 50 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių. „Lyginant […]

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
26 balandžio, 2024

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentuoja, kad tai, jog Ukrainoje jau trečius metus tęsiasi Rusijos sukeltas karas, didele […]

25 balandžio, 2024

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad „Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkės vykdys pažadus tiekti […]

Lina Petronienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
25 balandžio, 2024

Rinkimų repeticijos metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis, praneša portalas „lrytas.lt“. Portalo žiniomis, praėjusį antradienį vienas […]

Remigijus Žemaitaitis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
25 balandžio, 2024

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, ketvirtadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT). „Lietuvos […]