Valstybė, surinkusi taršos mokestį, pareigos nevykdo
„Malonu, kad po kelerių metų susirašinėjimo su Aplinkos ministerija dėl padangų atliekų, kaupiamų savivaldybėse didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, tvarkymo artėja link konkretaus sprendimo. Kol kas šių atliekų sutvarkymą finansuoja nežinia kas ir nežinia kaip, nes jokiame įstatyme tai nebuvo numatyta. Rengiama Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa, tikiuosi, išspręs įsisenėjusią problemą“, – sako Padangų importuotojų organizacijos (PIO) vadovė Danguolė Butkienė.
Siūloma įstatymo pataisa
Atliekų tvarkymo įstatyme teigiama, kad padangų atliekų sutvarkymą finansuoja padangų gamintojai-importuotojai. Lietuvoje padangų gamintojai-importuotojai yra apsijungę į tris organizacijas ir, kaip teigia PIO vadovė Danguolė Butkienė, kol įstatymas neįpareigoja, ne visi jie skuba pasirašyti sutartis su savivaldybėmis ar regioniniais atliekų tvarkymo centrais dėl gyventojų paliekamų padangų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Tuo tarpu šioje nišoje aktyviai darbuojasi padangų atliekų tvarkytojai. Jie siūlo savo paslaugas, už kurias gauna atlygį. „Išties, tai jau perteklinis mokėjimas, nes kiekvienas, pirkdamas padangas, sumokame ir už padangų atliekų sutvarkymą. Ne sykį Aplinkos ministerijai siūliau įstatymu įpareigoti padangų gamintojus-importuotojus tvarkyti irsavivaldybių sukurtose atliekų surinkimo sistemose susidarančias padangų atliekas“, – esamą padėtį apibūdina D. Butkienė.
Autoservisų atstovai, kurie privalo nemokamai priimti kliento paliekamas naudojimui nebetinkamas padangas, kai jos pakeičiamos naujais, teigia, kad mokestį, kurį jie sumoka tvarkytojui, įskaičiuoja į paslaugos kainas. Kiti prisipažįsta, kad senas padangas paslaugiai sukrauna į kliento mašinos bagažinę. Sudariusieji sutartis su PIO tvirtina, kad padangų atliekos iš jų paimamos be jokio papildomo užmokesčio.
Apie skirtingus padangų atliekų, surenkamų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, tvarkymo būdus kalba ir savivaldybių vadovai. Vienos savivaldybės yra pasirašiusios sutartį su PIO ir šios organizacijos atstovai viską sutvarko. Kitos gi iš savivaldybės biudžeto tvarkytojams sumoka. Trumpai drūtai sakant, kaip kas išmano, taip save gano.
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės teigimu, savivaldybė 2015 metais sutvarkė 799,92 tonas padangų. Padangų atliekų transportavimui iki atliekų naudotojo iš Atliekų tvarkymo programos lėšų savivaldybei buvo skirta13 618,52 eurų. 2016 metais naudodama savo biudžeto lėšas Kauno savivaldybė sutvarkė 101,68 tonas padangų. Šiais metais padangų atliekų transportavimui iki atliekų naudotojo iš Atliekų tvarkymo programos lėšų skirta 12 768 eurai. Planuojama sutvarkyti 1200 tonų padangų. Visam šiam kiekiui transportuoti iki naudotojo numatyta 87 846 eurai. Taigi likusioji dalis – savivaldybės biudžeto lėšos.
„Esame parengę ir Vyriausybei pateikę Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria siūlome įpareigoti padangų gamintojus-importuotojus finansuoti padangų atliekų, sukauptų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, sutvarkymą. Tai reiškia, kad padangų gamintojai-importuotojai privalės nemokamai paimti padangų atliekas iš didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir finansuoti jų sutvarkymą pagal tiekiamų rinkai padangų kiekį. Tikime, kad per 2018 metus Seimas priims šias įstatymo pataisas ir nuo 2019 metų įsigalios nauja tvarka“, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė.
Mokame… ir dar sykį mokame
„Padangos yra apmokestinamieji gaminiai ir joms yra taikoma gamintojo atsakomybės principas. Tai reiškia, kad gamintojas-importuotojas yra atsakingas už padangų atliekų, kurios susidaro naudojant į rinką išleidžiamas padangas, surinkimo ir sutvarkymo organizavimą ir visos šios sistemos finansavimą“, – teigia Laura Zukė.
Vyriausybė padangų gamintojams-importuotojams yra nustačiusi atliekų tvarkymo užduotis – 80 procentų nuo Lietuvos vidaus rinkai patiekto padangų kiekio. Padangų gamintojas-importuotojas turi organizuoti to padangų atliekų kiekio sutvarkymą, o jei nenori tvarkyti, gali sumokėti taršos mokestį nuo viso vidaus rinkai patiekto kiekio.
Šiuo metu už toną padangų, sveriančių daugiau kaip 3 kg, naujoms ir restauruotos padangoms nustatytas 86 eurų, o naudotoms 104 eurų taršos mokestis. Taršos mokestis už padangas patenka į bendrą Atliekų tvarkymo programos lėšų katilą, nes jame atsiduria ir taršos mokestis už pakuotes bei kitus apmokestinamuosius gaminius, ir mokestis už sąvartyne šalinamas atliekas. Pasiteiravus, kiek konkrečiai taršos mokesčio surenkama už padangas ir kiek gamintojų-importuotojų renkasi šį mokestį, kaip pažymėjo Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Urbonavičiūtė paaiškino, kad Aplinkos ministerija tokių duomenų neturi.
Kaip informavo Valstybinė mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Rūta Asadauskaitė, 2016 metais taršos mokestį už padangas sumokėjo 346 gamintojai-importuotojai. Jų deklaruota suma už minėtą laikotarpį 197 071 euras. Logiška, kad valstybė, surinkdama taršos mokestį, turi užtikrinti, kad tos lėšos ir būtų naudojamos tam, už ką sumokamas mokestis. Šiuo atveju – valstybės reikalas sutvarkyti tą kiekį, už kurį sumokamas mokestis, atitinkantį padangų atliekų kiekį. Jei už toną padangų gamintojas-importuotojas sumokėjo 86 eurų taršos mokestį, vadinasi, valstybė turėjo šiais metais sutvarkyti apie 2291 toną padangų atliekų, naudojant pernai sumokėtą taršos mokestį. Sumokėto taršos mokesčio sumos, kaip teigia PIO vadovė D. Butkienė visiškai užtenka padangų atliekoms, surinktoms didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse sutvarkyti.
Deja, kaip informavo Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Aurelija Urbonavičiūtė, 2016 metais iš Atliekų tvarkymo lėšų padangų transportavimui ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių iki padangų atliekų naudotojo dotacija buvo skirta 14 savivaldybių. Jiems skirtos dotacijos suma 34383,89 eurų.
2017 metais, A. Urbonaičiūtės teigimu, siekiant išvengti dvigubo mokėjimo, dotacijos atsisakyta. Kam naudojami beveik 200 tūkst. eurų, kuriuos sumokėjo padangų gamintojai-importuotojai, pasitikėdami valstybe..
O kol valstybė nevykdo savo įsipareigojimų, šalies gyventojai moka du kartus: vieną kartą pirkdamas, o kitą kartą – kai padangų atliekų tvarkymą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto.
Kitas dalykas, daug abejonių sukelia ir apskaitos tikslumas. VMI tvirtina, kad taršos mokestį 2016 metais mokėjo 346 padangų gamintojai-importuotojai, o Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais licencijos padangoms įvežti buvo suteiktos 364 gamintojams-importuotojams ir p praėjusius metus buvo įvežta 25248 tonos padangų.
Siūlo atsižvelgti į dydį
Kol kas šaliai didžiulis iššūkis ir didelių gabaritų padangų atliekos, tampančios tiek savivaldybių, tiek logistikos paslaugas teikiančių įmonių ir ūkininkų galvos skausmu. Vien šių padangų atliekų transportavimas iki naudotojo reikalauja žymiai didesnių sąnaudų, o gamintojo-importuotojo sumokamas taršos mokestis toks pat, kaip ir už lengvojo automobilio padangas. Tad net tuo atveju, jei padangų transportavimui iki naudotojo iš Programos lėšų būtų skiriama dotacija, sumokėtas taršos mokestis nekompensuoja patiriamų išlaidų. Kitas dalykas, kaip teigia PIO vadovė, esamas taršos mokesčio dydis, nelabai atitinka išlaidų sumą, kurią skiria padangų gamintojai-importuotojai patys sutvarkydami Vyriausybės nustatytą padangų atliekų kiekį. „Esu parengusi ir Seimui pateikusi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisą, kuria siūlau padidinti šį mokestį ir jį susieti su padangos dydžiu, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė. – Už padangas, kurių skersmuo lygus arba mažesnis nei 118 cm siūlau nustatyti 200 eurų, už padangas, kurių skersmuo didesnis nei 118 cm – 400 eurų. Manau, kad šis mokestis atitiks išlaidas, kurios reikalingos padangų atliekoms sutvarkyti. Tikiuosi, kad Seimas pritars mano siūlymui.“
Atlieka gali būti ir ne atlieka
Lauros Zukės teigimu, Aplinkos ministerijos rengiamame Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų projekte siūloma suteikti Vyriausybei nustatyti atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus, tuomet galėtų būti svarstoma galimybė padangų atliekas, kurios naudojamos, pavyzdžiui, kartingų trasoms įrengti ar pan., nelaikyti atliekomis.
PIO vadovė Danguolė Butkienė pažymi, kad tai labai reikalinga pataisa. „Šią vasarą pati susidūriau su problema, kuri atsirado lygiame lauke. Į mane kreipėsi vieno kartodromo steigėjai dėl padangų atliekų, kurios jiems buvo reikalingos apsauginėms sienelėms įrengti. Kai pramogų zonos sumanytojai atsirinko jiems tinkamas per akciją „Darom“ surinktas padangas, surašiau aktą, kuriame nurodžiau, kad perduotos padangų atliekos ir pasirašėme sutartį, kuria Padangų importuotojų organizacija įsipareigojo vėliau jas sutvarkyti. Tačiau Vilniaus regioninėje aplinkos apsaugos departamente pareiškė: jūs padarėte socialiai labai teisingą darbą, bet jis susikerta su įstatymu, – patirtais netikėtumais dalijasi Padangų importuotojų organizacijos vadovė. –Pagal įstatymą, padangų atliekas gali priimti tik atliekų naudotojas, o kartodromas tokio statuso neturi. Teko perrašyti aktą, nurodant, kad perduotos atsirinktos kartodromo trasoms įrengti tinkamos padangos. Apie šią problemą kalbėjausi ir su Seimo nariais, ir su Aplinkos ministerijos atstovais.“
