Jei įvyko ekstremali situacija, patirsime ir jos fizinį poveikį (II)

Ekstremalios  situacijos, nepriklausomai nuo savo kilmės (įvykusios dėl gamtinių priežasčių ar tchnologinių avarijų) paprastai padaro fizinį poveikį tam tikroje teritorijoje gyvenančių žmonių sveikatai gyvybei, pastatams ir turtui, esantiems joje bei aplinkai.

Ekstremalių  situacijų fizinis poveikis aplinkai pasireiškia ir tuo, kad susidaro daug nuolaužų, kitaip tariant, − nugriautų medžių, sunešto purvo, akmenų, sugadintų pastatų, įvairaus turto, automobilių, laivų ir kt. Pavyzdžiui, uraganai ir žemės drebėjimai per kelias valandas sukuria tiek šiukšlių, kad jų kiekis prilygsta normaliam penkerių ir daugiau metų šiukšlių kiekiui. Lietuvoje ekstremalios situacijos fizinį poveikį aplinkai patyrėme, kai 2002 m. prie Vilniaus po ilgesnių sausrų pažemėjo gruntinių vandenų lygis ir pradžiūvo durpiniai dirvožemiai, dėl to degė durpynai, kurie buvo gesinami kelis mėnesius, 2005 m. sausio 8 – 9 d. uraganas Ervinas, kuris miškuose išlaužė arba išvertė > 400 tūkst. m³ medienos, tai yra apie 12 % metinių kirtimų, 2014 m. balandžio 25 d. užsidegė Kuršių nerijoje, Juodkrantės girininkijoje esantys kalninės pušies medynai. 2011 m. birželio pradžioje gaisro Šilutės rajone Traksėdžių durpyne metu degė apie 100 ha durpyno, artimoje gaisro židinio aplinkoje buvo smarkiai viršytos aplinkos oro užterštumo normos.

Pavojingos medžiagos iš įvairių šaltinių (paskendusių automobilių, sugadintų saugyklų, prakiurusių vamzdynų) ekstremalios situacijos (ypač potvynio) metu gali išsilieti bei pasklisti, sukeldamos didelę grėsmę žmonių, gyvūnų sveikatai ir gyvybei, žemės ūkiui ir aplinkai. Taip ir įvyko 2010 m. gruodžio 28 d. (Juodupės sen., Rokiškio saviv., Bryzgių k.) dėl naftos produktotiekio Ilgstė–Biržai–Ventspilis avarijos į aplinką pateko ir maždaug 70 arų plote išsiliejo, apytikriais duomenimis, per 3000 m³ dyzelinio kuro. Pavojingi ir potvyniai, kurie gali užteršti požeminį vandenį, šulinius, maudymosi vietas. Purve gali būti naftos produktų, bakterijų ir cheminių medžiagų, ore − toksinių dalelių, garų ir dūmų. Taigi, neišvengiamas fizinio ekstremalios situacijos poveikio padarinys yra aplinkos tarša.

Visur, kur gaminamos, apdorojamos, saugomos, transportuojamos (įskaitant vamzdynus) ar laikomos pavojingos medžiagos, galimos avarijos, kurias gali paskatinti fizinis ekstremalios situacijos poveikis: gali įvykti didelių dujų ir naftos skirstymo vamzdynų gedimai ir taip padidėti rizika gyventojų saugumui, nes šių sistemų vamzdynai, pripildyti aukšto slėgio degiųjų dujų ar naftos. Prisiminkime keletą tokių įvykių Lietuvoje, kurių vienas įvyko jūroje, kai 2001 m. lapkritį, kraunant naftą Būtingės terminale, dėl sudėtingų oro sąlygų trūko povandeninis naftos pylimo vamzdis, į jūrą išsiliejo 59 t naftos. Reikia konstatuoti ir didžiulę taršą, kuri lydėjo šį įvykį. Beje, aplinkos tarša yra nuolatinė ekstremalių situacijų palydovė. 2009 m. spalį  magistraliniame dujotiekyje Širvintų rajone įvyko avarija. Ties Medžiukų k. įvyko sprogimas ir 700 mm magistraliniame dujotiekyje Vilnius–Panevėžys–Ryga kilo gaisras. Žmonės nenukentėjo, bet sugadinta apie 75 m dujotiekio vamzdžių, išdegė maždaug 3 ha miško jaunuolyno. Lietuvos teritorijoje šiuo metu yra 40 pavojingųjų objektų, daugiausia jų – Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių apskričių teritorijose. Atsižvelgiant į šiuose objektuose esančių pavojingųjų medžiagų savybes, eksploatuojant įrenginius gali kilti tiek gaisrų, tiek sprogimų, tiek pavojingųjų medžiagų išsiveržimų į aplinką. Beje, tokie poveikiai įmanomi ir kariniuose objektuose, kur laikoma daug ginklų ir kitų pavojingų ar sprogstamųjų medžiagų.

Daug gamybinių procesų priklauso nuo vieno ar daugelio pavojingų medžiagų (dujų, skysčių, kietųjų medžiagų) ir siekiant išvengti panašių situacijų dažnai yra įteisinami saugumo standartai, procedūros ir kitos priemonės, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip kontroliuojamas jų įgyvendinimas. 1989 m. kovo 20 d. Jonavos gamybiniame susivienijime „Azotas“ sprogo 10 000 t talpos izoterminė saugykla, iš kurios rezervuaro išsiliejo apie 7 tūkst. tonų skysto amoniako. Jis pasklido aplink saugyklą, smarkiai garavo ir nuo atsitiktinių ugnies židinių užsidegė. Nuodingųjų cheminių junginių debesys pradėjo kauptis aplink Jonavą, o vėjas ėmė debesis nešti Ukmergės, Širvintų, Kėdainių link. Septyni žmonės žuvo, 57 – sužeisti, apie 32 000 žmonių evakuota. 2006 m. spalio 12 d. AB „Mažeikių nafta“ atliekant mazuto giluminio perdirbimo technologinio įrenginio paleidimo darbus kilo gaisras, ugnis išplito 800 m² plote. Nustatyta, kad gaisro AB „Mažeikių nafta“ metu sudegė 91,3 t įvairių naftos produktų.

Vis dėlto pati baisiausia aplinkai tarša yra tarša radioaktyviomis medžiagomis. 1986 m. balandžio 26 d. sprogus Černobylio atominės elektrinės, esančios šalia Ukrainos Pripetės miesto, branduoliniam reaktoriui, jis buvo visiškai sunaikintas, o į aplinką išmestas didelis kiekis radioaktyvių medžiagų, tarp jų radioaktyvūs cezio (¹³⁷Cs) ir jodo (¹³¹I) izotopai. Radioaktyvūs debesys iš Černobylio nuslinko per visą europinę Sovietų Sąjungos dalį, Rytų Europą ir Skandinaviją. Dalį radioaktyvių dalelių vėjas nunešė net iki Vakarų Prancūzijos bei Italijos. Skaičiuojama, kad avarija užteršė apie 5 mln. hektarų žemės ir turėjo vienokių ar kitokių neigiamų padarinių 5 mln. žmonių. Kitą analogišką nelaimę žmonija patyrė, kai 2011 metų kovo 11-ąją Ramiojo vandenyno dugną supurtė 9 balų žemės drebėjimas. Požeminiai smūgiai sukėlė milžinišką bangą, nušlavusią ištisas gyvenvietes. Cunamis taip pat sugadino Fukušimos 1-osios atominės elektrinės aušinimo sistemas, todėl vėliau išsilydė jų šerdys, o į aplinką pasklido didelis kiekis radioaktyviųjų teršalų. Dėl avarijos dešimtys tūkstančių gyventojų turėjo palikti namus, ūkius ir žvejybos laivus. Ir viena, ir kita nelaimė palietė ir Lietuvos teritoriją ir gyventojus.   

Galima paminėti ir apie ekstremalių  situacijų fizinį poveikį žemės ūkiui. Pavyzdžiui, kai 2014 m. atogrąžų karštis liepos pabaigoje plūstelėjo į šalį ir sausra tęsėsi: Telšių rajone 26, Skuodo – 20, Ignalinos ir Zarasų rajonuose 15 dienų, tačiau stichinio reiškinio rodiklių nepasiekė. 2015 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais kritulių kiekis Lietuvoje buvo mažesnis nei įprastai. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais pasitaikė dienų, kai aukščiausia oro temperatūra daug kur pakilo iki 30–37 ° C, dirvožemio ariamieji sluoksniai (iki 20 cm gylio) stipriai išsausėjo. Kalvarijos savivaldybėje sausra truko 33 dienas, Kauno ir Kazlų Rūdos savivaldybėse – 31 dieną, Alytaus, Birštono, Lazdijų, Pakruojo, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Vilkaviškio rajonuose sausra tęsėsi 15–30 dienų. Kitas ryškus ekstremalios situacijos fizinio poveikio pavyzdys – Afrikinis kiaulių maras (AKM). Pavyzdžiui, AKM nustatytas kiaulėms ir šernams 2013 m. Baltarusijoje, 2014 m. Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Tąsyk daugiausia AKM židinių kiaulių laikymo vietose užregistruota Trakų rajono savivaldybėje.

Galimas fizinis ekstremalių situacijų poveikis miškams gerai žinomas Lietuvoje. Gaisrų atžvilgiu rekordiniai iki šiol buvo 2006 metai. Dėl pavasarį ir vasarą buvusios sausros ir kaitros liepos, rugpjūčio mėn. didžiausias (V klasės) kompleksinis miškų gaisringumo rodiklis Kėdainių, Ukmergės, Telšių, Panevėžio rajonuose buvo per 20 parų. Tais metais Lietuvoje užregistruoti 1545 miško gaisrai 1199 ha plote. Didžiausias gaisras kilo 2006 m. gegužės 4 d. Kuršių nerijoje, Smiltynės  girininkijoje, kuris likviduotas per 5 dienas, išdegė 236 ha miško (kalninės pušies medynų). 2014 m. balandžio 25 d. užsidegė Kuršių nerijoje, Juodkrantės girininkijoje esantys kalninės pušies medynai. Gaisras likviduotas  per 3 dienas, išdegė 132 ha miško.

Taigi, fizinis ekstremalių situacijų poveikis paliečia visas paveiktos teritorijoje vykdomas veiklas, žmonių sveikatą, gyvybę ir turtą, kas turėtų skatinti gyventojus ruoštis atremti galimas ekstremalias situacijas jų gyvenamojoje teritorijoje, o viešojo valdymo institucijas budriai stebėti, prognozuoti galimas nelaimes bei būti pasiruošusioms jas suvaldyti. Be taip akivaizdžiai matomo fizinio ekstremalios situacijos poveikio visuomenė patiria ir socialinius poveikius: ekonominį, nes patiriama žala, kutūrinį, kai paveikimi kultūros paveldo objektai – laikui bėgant tai pastebi kiekvienas nuolatinis paveiktos teritorijos gyventojas, psichologinį dėl netekies artimųjų, poveikio sveikatos būklei ir pan., gal būt ir demografinį bei net politinį.