10 spalio, 2018
Egidijus Vareikis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Geopolitikos diagnostika: Rusija, Latvija, Bosnija ir Hercegovina

Rusija

Faktas:

Nyderlandų saugumas išplatino informaciją apie keturis Rusijos karinės žvalgybos agentus, bandžiusius surengti kibernetinę ataką prieš Cheminio Ginklo Prevencijos organizaciją.

Diagnozė:

Rusijos šnipų institucijose sumaištis ir net, gal būt, gėda. Per pastarąsias savaites sulaikyta ar išsiųsta net keletas agentų, užkardyta keletas planuotų diversijų. Visos bėdos prasidėjo nuo labai nemokšiškai atliktos Skripalių nuodijimo operacijos.

Vakarų šalių komentatoriai, bandantys diagnozuoti, kas čia vyksta, krypsta dažniausiai į kurią nors vieną iš trijų populiarių versijų.

Pirma. Rusijos agentūra tampa vis mažiau kvalifikuota, vis prasčiau aprūpinta moderniomis „darbo” priemonėmis, gal ir atlyginimai ne patys didžiausi, kad „įpirktų” gerus specialistus.

Antra: tai ką mes matome yra tik nepasisekę operacijos – ledkalnio viršūnėlė, pasisekusių nematome. Suktas signalas pasauliui, kad šnipinėjimo iniciatyvos iš esmės yra Rusijos rankose. Vakarai, dar ne taip seniai bandę mažinti išlaidas žvalgybai, pajuto, kad rusai moka dar ne taip.

Trečia: didėja nesutarimai tarp atskirų Rusijos institucijų, jos nepasidalija įtakos „grobio” ir kompromituoja vienos kitas. Tai pats pikantiškiausiais

ir pats įdomiausias aiškinimas – Kremliologijos kūrinys. Tokį smagu skaityti, bet labai panašu, kad realiausia versija yra pirma.

Latvija

Faktas:

Parlamento rinkimai baigėsi be aiškaus laimėtojo. Koaliciją formuoti teks mažiausiai trims, o gal net keturioms-penkioms partijoms.

Diagnozė:

Kaimynų padangėje keistos naujienos. Prognozuotas įvykis buvo latviškai – rusiškos partijos laimėjimas, mažiau prognozuota tai, kad valdančią koaliciją sudariusios partijos patyrė nuostolius didesnius nei tikėtasi. Prognozuota, bet iki galo nesitikėta, kad vis didesnį rinkėjų pasitikėjimą gavo tie, kurios vis dar norisi vadinti populistais ir nesistemininkais.

Politologai gali su pasimėgavimu dėlioti įmanomas ir neįmanomas koalicijas, tačiau ne aritmetika, o reali šalies politinė būklė svarbiau. Aišku, kad situacija, kai didžiausia rinkimų laimėtoja negauna net penktadalio balsų, byloja ne apie visuomenės santarvę, veikiau priešingai. Didžiausia partija ir vėl bus palikta už valdžios borto, veikiau dėl etninių motyvų, o ne dėl blogo menedžmento. Tiesa ji gali susitarti su kokia „nesistemine“ partija ir pagaliau iš esmės pakeisti šalies gyvenimo kryptį (nebūtinai į vakarus). Jeigu ne, tai etniškai latviškos vyriausybės formavimas bus nelengvas, nebent trijų-keturių partijų koalicija sutartų dėl kokio nepartinių ministrų būrelio.

Iki šiol Latvija buvo šalis apie kurią kas aiškiai pasakytų, kad valdo kairieji ar dešinieji, dabar tuo labiau… gal kaip kolektyviai valdo, tai iš viso valdo mažiau, nes silpnėja imunitetas pinigų plovimui korupcijai ir kitokioms civilizacijos pagundoms.

Bosnija ir Hercegovina:

Faktas:

Šalies prezidento rinkimų metu išrinkti… trys labai skirtingų pažiūrų asmenys

Diagnozė:

Bosnija ir Hercegovina – nepaprasta šalis. Jos prezidentas „susideda” iš trijų „prezidentukų” – pagal 1995 metų Daytono taikos susitarimą prezidentą atskirai renka trys šalies bendruomenės – musulmonai (bosniakai), serbai ir kroatai. „Trigalvis slibinas” sugalvotas tam trys bendruomenės nekariautų tarpusavyje. Jau daugiau kaip dvidešimt metų nekariauja, nors „galvos” sutaria ne visada.

Šį kartą situacija išties pikantiška. Serbų bendruomenė savo prezidentu išrinko nacionalistu ir Maskvos draugu laikomą Miloradą Dodiką, kurio dažnai deklaruojama svajonė yra serbiškosios šalies dalies atsiskyrimas – savotiškas Kosovo scenarijus.

Kroatai turėjo savąjį atsiskyrimo šalininką – Draganą Čovičių, bet pastarasis pralaimėjo Zejlko Komšičiui, siekiančiam pamiršti etninius skirtumus ir kurti labiau pilietine bendruomene paremtą valstybę. Trečioji „galva” – musulmonas Sefikas Džaferovičius – norėtų matyti šalį suvienytą, bet veikiau musulmonišką nei multietnišką.

Taigi, šalyje, kurios nemyli jos pačios piliečiai, kurios nesupranta demokratijos teoretikai, valdžios tikrai nestinga. Tačiau valdžia formuojama ilgai ir painiai, o dirba mažai ir trumpai. Atrodo, kad kaimynai, šiaip ar taip artėjantys į Eurointegracinius traukinius Bosniją ir Hercegoviną palieka kaip nelabai kam reikalingą, neperspektyvią, neįdomią. Ir būta čia dėl ko taip kariauti…

Užs. Nr. EV-76


26 balandžio, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį Romoje, Šv. Petro bazilikoje, dalyvavo iškilmingose Popiežiaus Pranciškaus laidotuvių […]

26 balandžio, 2025

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išsirinko naują pirmininką – prie politinės jėgos vairo vėl stos Gintautas Paluckas.  LSDP pirmininko rinkimų […]

24 balandžio, 2025

Trečiadienį su savivaldybių merais susitikusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė aptarė šalies saugumo situaciją, planuojamus pokyčius ir regionų vaidmenį visuotinėje […]

23 balandžio, 2025

Vilniaus miesto savivaldybėje trečiadienį pristatytas sostinės evakuacijos planas. Šis planas, kuris rengtas, remiantis Ukrainos, JAV miestų patirtimis, skirtas karinės invazijos, […]

23 balandžio, 2025

Ukrainoje žuvusiam Tomui Valentėliui nuspręsta skirti aukščiausią Krašto apsaugos sistemos apdovanojimą, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.  „Šiandien priėmiau sprendimą, […]

21 balandžio, 2025

Viso pasaulio katalikus sukrėtusi popiežiaus Pranciškaus mirtis balandžio 21-ąją neišvengiamai veda prie kito etapo – įpėdinio paskyrimo. AFP išskyrė 15 […]

EPA-ELTA nuotr.
21 balandžio, 2025

Pasirodžius žiniai apie sunkiai sirgusio 88-erių popiežiaus Pranciškaus mirtį, Katalikų Bažnyčia nebeturi vadovo. Kaip bus laidojamas anapilin iškeliavęs ligšiolinis pontifikas […]

13 balandžio, 2025

Lietuvos šalies vadovai reiškia užuojautą nuo Rusijos raketos smūgių Ukrainos Sumų mieste žuvusių žmonių artimiesiems. Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad […]

KAM / K. Kavolėlio nuotr.
12 balandžio, 2025

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarti karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų plėtros Lietuvoje. […]

9 balandžio, 2025

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kartoja, jog šalyje yra poreikis steigti dar vieną karinį poligoną. Vis dėlto, politikės teigimu, dėl […]

8 balandžio, 2025

Balandžio 4-ąją, dalyvaujant šalies Prezidentui Gitanui Nausėdai ir pirmajai poniai Dianai Nausėdienei, Rietavas atšventė savivaldos 25-metį. Prezidentas, sveikindamas rietaviškius, sakė, […]

7 balandžio, 2025

Pirmadienį Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas lankė Marijampolės ir Vilkaviškio rajono savivaldybes. Marijampolėje G. Paluckas susitiko su savivaldybės vadovais ir vietos […]

5 balandžio, 2025

Biržuose darbo vizitu viešėjęs Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas susitiko su rajono savivaldybės vadovais ir lankėsi vienose didžiausių regiono įmonių. Ketvirtadienio […]

1 balandžio, 2025

Ministrui pirmininkui tikinant, jog su šalies merais diskutuoja apie galimybes steigti naują kariuomenės poligoną, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Andrius […]

1 balandžio, 2025

„Čekiukų“ byloje nuteistas Jonavos savivaldybės tarybos narys Žilvinas Galimovas sako, kad atnešti svetimus mokėjimo kvitus ir už tai gauti pinigines […]

31 kovo, 2025

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – […]

Prezidentūros nuotr.
27 kovo, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Paryžiuje dalyvauja vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the willing) susitikime dėl paramos ir saugumo […]

26 kovo, 2025

Jurbarke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Lietuvai šiuo metu labiau nei bet kada anksčiau reikalinga efektyvi regionų politika. Pasak […]

25 kovo, 2025

Antradienio vakarą keli šimtai Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešinų baltarusių diasporos atstovų bei jų rėmėjų sostinės Lukiškių aikštėje […]

25 kovo, 2025

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sekretoriumi Marko Rubio pareiškė, jog Lietuva yra pasiruošusi […]

Regionų naujienos