Tremties ir liūdesio diena Rūdiškių bibliotekoje
„Nugrimzk į praeitį tremtie, pilna žiaurumo ir patyčių, bet viską saugok, atmintie kaip saugojai paveikslą vyčio.“ Vytauto Cinausko eilėmis Rūdiškių bibliotekoje prasidėjo popietė, skirta Birželio 14-ajai – Gedulo ir vilties dienai atminti. Nuo 1941 m. birželio 14 d., Sovietų Sąjungos okupacijos metais, į Sibirą buvo ištremti tūkstančiai šviesiausių Lietuvos žmonių: valstybės tarnautojų, ūkininkų, mokytojų, kunigų. Gyvuliniais vagonais buvo vežami vyrai, moterys, be kaltės kalti mažamečiai vaikai.
Mūsų kvietimu į biblioteką atvyko buvę tremtiniai Lionė Verseckienė ir Jonas Streckas, susirinko Skaitytojų klubo dalyvės: Margarita Jonytienė, Janina Kondrotovič, Galina Šiliajeva, Janina Stankevičienė ir kiti, kuriems atvykti nesutrukdė sveikata.
Prabėgus daugiau kaip trims ketvirčiams amžiaus nuo šios tragedijos pradžios, mes vis dar skausmingai prisimename tremtį, suluošintus žmonių likimus ir, kaip sakė buvusi tremtinė Lionė Verseckienė, niekada negali pamiršti apie išgyventą siaubingą laikotarpį – šaltį, amžiną alkį, sunkų darbą. Kiekvieną kartą pasakodama savo istoriją, ji atidengia kraujuojančią žaizdą. Tremtyje buvo daug sunkumų, tačiau sutiko ir gerų žmonių, dėkinga patėviui Kaziui Grambai, kuris padėjo grįžti į Lietuvą ir įsikurti joje.
Jonas Streckas iš Kelmės rajono, būdamas 2 metukų, kartu su tėvais ir keturiomis seserimis į tremtį papuolė vėlesniu laikotarpiu, atsimena momentus – ilgą baraką, kuriame gyveno labai daug žmonių, kaip tyčiojosi vietinis didesnis berniukas. Atsinešė Jonas sesers rašytus prisiminimus ir rekomendavo mums paskaityti.
Margarita Jonytienė yra Sankt Peterburgo blokados vaikas, karo atblokšta į Lietuvą. Ji papasakojo savo likimo istoriją ir apie savo vaikystės draugą tremtinį, sutiktą Lietuvoje. O buvusi mokytoja Janina Kondrotovič pasidalino savo atsiminimais ir rekomendavo Rūtos Šepetys knygą ,,Tarp pilkų debesų“.
Bibliotekos darbuotojos paskaitė liūdnų, bet prasmingų tremtinių eilėraščių, kuriuose apsakyti skauduliai ir begalinis gimtinės Lietuvos ilgesys. Tylos minute pagerbėme tuos, kurie tremtyje liko amžiams. Atėjusius dalyvius apdovanojome lietuviškų laukų ir pievų gėlių puokštelėmis, pasiūlėme pasižiūrėti spaudinių parodą „Tremties ir liūdesio diena“ apie tremtį.
