22 birželio, 2020

Didžiųjų kaktomuša

Tarp Indijos ir Kinijos karių vyksta ginkluoti susirėmimai. Tiesa, žuvusių nedaug ir pats konfliktas kažkur neprieinamuose Himalajuose – kam tas rūpi…

Tačiau pažvelkime kitu kampu – karas rusena tarp valstybių, kurių gyventojai sudaro daugiau nei trečdalį planetos Homo sapiens populiacijos, tarp valstybių, kurios turi branduolinius ginklus ir rimtų politinių motyvų šiaip sau nepasiduoti. Pasak Zbignievo Brzezinskio Indijos ir Kinijos pasienis yra vieta priklausanti vadinamai nestabilumo arkai – teritorijai, kurioje gali kilti Trečiasis pasaulinis…

Politikos ir karo istorikai žino, kad šalys nebuvo draugiškos nuo pat tos dienos, kai oficialiai atsirado pokolonijinė Indija ir šalis, vadinama Kinijos Liaudies Respublika.

Kinija kariavo su Indija dėl pietinės Tibeto dalies 1962 metais ir iki šiol, kaip teigia indai, okupuoja dalį Indijos teritorijos. Karas vyko 1967 metais, tada abiejose pusėse žuvo keli šimtai karių. Tuomet, vykstant ir Šaltajam karui tarp JAV ir SSSR, nuogąstauta, kad konfliktas eskaluosis, bet laimė, taip nenutiko – Kinija buvo kariškai dar silpna, Indijai (nors remiamai sovietų) trukdė konfliktas su Pakistanu. Tuomet SSSR, remianti Indiją, bijojo likti pralaimėjusios šalies vaidmenyje, žinodama, kad jei JAV ir neremtų Kinijos, parama Pakistanui bus ženkli, o Pakistano stiprėjimo Indija labai nenorėjo.

Verta atkreipti dėmesį, kad padėtis regione visada paaštrėja tada, kai kuri nors pusė parodo ketinimų keisti situaciją. 1967 metais bėdos prasidėjo Indijai ėmus kurti transporto infrastruktūrą ir investuoti į technines permainas Sikimo kunigaikštystėje (vėliau prijungtai prie Indijos), dabar gi taip pat Kinijos nerimą sukėlė pradėtas tiesti kelias netoli abi šalis skiriančios linijos (niekada nepripažintos valstybine siena).

Šiandien, tiesa, niekas rimtai negalvoja, kad Indija ir Kinija ims rimtai kariauti. Bet negalvojo ir anais paminėtais laikais. Konfrontacija labiau strateginė nei taktinė (kaip pastebi The Economist apžvalgininkas, lyg sename kiniškame Go žaidime).

Abiejų šalių nesutarimai ir įtarimai – tai ne vien kivirčai dėl Himalajų. Šalys konkuruoja dėl įtakos Indijos vandenyno salų valstybėse, dėl įtakos Pietryčių Azijoje ir bendrai dėl įtakos pasaulyje. Suprantama, kad iki šiol Indija buvo besivejančios šalies vaidmenyje, tačiau po to, kai visą pasaulį apėmė antikiniškos nuotaikos, indai pajuto savo šansą. Bet ir kinai nepėsti. Jie aiškiai mato, kad Indija kenčia nuo pandemijos labiau nei Kinija, ekonomika traukiasi, tad kodėl gi ir jai neparodžius jėgos šiame nedideliame ginčijamame žemės plotelyje. Nedideliame savais masteliais – maždaug dviejų Lietuvų dydžio…

Ar gali nutikti, kad pastarieji susirėmimai Himalajuose taip ir liks nedideliais susirėmimais? Liks, jei abi šalys mokės juos paaiškinti kaip savo pergalę mūšio lauke ir paliaubas – kaip savo taikingos politikos rezultatą. Kadangi karas vyksta ten, kur sunku nusigauti nepriklausantiems stebėtojams, o vietinių gyventojų beveik nėra, ne faktai, o jų „parodymas“ yra vienos ar kitos pusės laimėjimas. Indija, šalis turinti laisvesnes informacijos priemones šioje vietoje gali laimėti daugiau nei cenzūruojama kinų žiniasklaida.

Abiem šalims reikia parodyti, kad Himalajų regionas nėra „anos“ valda. Kinijos įtaka Nepalui ir Bhutanui yra vis akivaizdesnė, ir Nju Delio vyriausybė šito negali pakęsti. Indijai reikia savotiško propagandinio revanšo, o jis gali būti parodytas savotiškai sulaikant Kiniją nuo bet kokių geografinių norų regione išsipildymo.

Taigi, Indija siekia suartėti su JAV, Kinija į kol kas neoficialų aljansą kviečia rusus. Drakono ir dramblio kaktomuša darosi visai įdomi ir visai… nesaugi.

 

Užsk. Nr. EV-201


Erlandas Galaguzas / D. Umbraso/LRT nuotr.
13 gegužės, 2024

Visagino gyventojams prezidento rinkimuose išreiškus palaikymą prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamam Eduardui Vaitkui, rajono meras Erlandas Galaguz neslepia nusivylimo tokia visaginiečių pozicija. […]

13 gegužės, 2024

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis sako, kad nereikėtų būgštauti dėl prezidento rinkimų rezultatų Visagine iš […]

13 gegužės, 2024

Į antrąjį turą nepatekęs Ignas Vėgėlė tikina, kad šio lūkesčio išsipildymas prilygtų stebuklui. Pasak jo, prastesnį nei tikėjosi pasirodymą rinkimų […]

13 gegužės, 2024

Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė džiaugiasi pasiektu rezultatu. Anot politikės, tai rodo, jog 2020 […]

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
13 gegužės, 2024

Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, […]

13 gegužės, 2024

Tenka susidurti su karčia realybe – regionai masiškai paliekami žmonių, o Vilniaus miestas auga kaip „ant mielių“ pagal gyventojų skaičių […]

13 gegužės, 2024

Po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas […]

12 gegužės, 2024

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad sekmadienio ryte prasidėję rinkimai vyksta ramiai, kol kas nebuvo užfiksuota rimtesnių […]

12 gegužės, 2024

Sekmadienį vykstančių prezidento rinkimų aktyvumas veikiausiai bus keletu procentinių punktų didesnis nei prieš penkis metus, sako „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa […]

11 gegužės, 2024

Penktadienio vakarą Vilniuje surengtas protestas prieš Sakartvele svarstomą „užsienio agentų“ įstatymą. Daugiau kaip pusšimtis Sakartvelo vėliavomis ir plakatais nešinų miestiečių […]

10 gegužės, 2024

Opozicinės „valstiečių“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis mano, kad dabartinė geopolitinė situacija bei atsakingų Lietuvos politikų pareiškimai atbaido investuotojus ir kenkia šalies […]

9 gegužės, 2024

Renkant šalies prezidentą ir sprendžiant pilietybės išsaugojimo likimą, per tris išankstinio balsavimo dienas iš viso balsavo beveik 170 tūkst. rinkėjų. […]

9 gegužės, 2024

Ketvirtadienio popietę prasidėjo Lietuvos ir JAV kariuomenių kovinio šaudymo pratybos „Neatidėliotinas atsakas 2024“. Jų metu į Baltijos jūrą šaudoma iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS. Tokios […]

9 gegužės, 2024

Vilniuje, Antakalnio kapinėse, ketvirtadienį dalis rusakalbių paminėjo Rusijos propagandos aukštinamą vadinamąją Pergalės prieš fašizmą dieną. Dalis gėles dėjo prie pernai […]

9 gegužės, 2024

Ketvirtadienį Seime vykusiame minėjime apsilankiusi Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen akcentavo, kad Lietuva yra puiki Europos Sąjungos […]

9 gegužės, 2024

Minint Europos dieną ir likus lygiai mėnesiui iki Europos Parlamento rinkimų, Vilniaus rotušė kartu su daugeliu kitų žymiausiu Europos pastatų […]

9 gegužės, 2024

Europos Sąjunga iš dalies yra atsakinga dėl to, kad Ukrainoje tęsiasi karas. Nuo Europos Parlamento (EP) ir kitų ES institucijų […]

9 gegužės, 2024

Šie rinkimai Europos Sąjungai bus labai svarbūs. Po jų kai kuriose kertinėse srityse gali pasikeisti politikos kursas. Labai svarbi kryptis, […]

Bronis Ropė, Europos Parlamento narys
9 gegužės, 2024

Ką tik minėjome Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmetį – įspūdinga sukaktis, kuri primena apie mūsų valstybės nueitą kelią ir […]

8 gegužės, 2024

Alytaus regiono savivaldybių merai šiandien pasirašė susitarimą dėl 2024-2029 m. Alytaus regiono funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo, kuriame numatyta regione įgyvendinti […]