Prezidentas su Lietuvos lenkų bendruomenės atstovais aptarė Vilniaus krašto ateitį
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį bendravo su strategijos „Vilniaus kraštas 2040“ rengėjais – Lenkų diskusijų klubo valdybos nariais ir lenkų kilmės Lietuvos mokslininkais.
Nuotoliniu būdu vykusiame susitikime šalies vadovas pabrėžė, kad gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje neatsiejamas nuo bet kokios formos atskirties, taip pat ir atsirandančios tautiniu pagrindu, mažinimo.
„Tautinės mažumos nėra mūsų problema. Tai mūsų turtas, kuri turime branginti ir saugoti“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas padėkojo strategijos „Vilniaus kraštas 2040“ rengėjams už iniciatyvą nubrėžti Lietuvos lenkų tautinės bendruomenės viziją, apimančią svarbiausias sritis: švietimą, kultūrą, ekonomiką ir pilietinę visuomenę.
„Svarbiausia, kad šis dokumentas yra atviras ir skatina dialogą. Siūlau tęsti diskusijas ir lenkų bendruomenės viduje, ir su Lietuvos valstybės institucijomis dėl šios strategijos tobulinimo ir įgyvendinimo“, – sakė Prezidentas, pabrėžęs, kad daugelis svarbiausių pasiūlymų – dėl inovatyvaus švietimo, kultūros, skaitmeninės ekonomikos, pilietinės visuomenės stiprinimo ir Vilniaus krašto ekonominės plėtros – sutampa su anksčiau visuomenei pristatyta Gerovės Lietuvos vizija.
Mokslinių šaltinių analize ir Lietuvos bei Lenkijos ekspertų įžvalgomis paremta strategija „Vilniaus kraštas 2040“ – pirmas tokio pobūdžio dokumentas Lietuvoje, aprėpiantis visas tam tikros tautinės bendruomenės (Lietuvos lenkų) gyvenimo sritis.
Strategija buvo rengiama 2018–2020 m. Projektą inicijavo ir koordinavo Lenkų diskusijų klubas, į jį įsitraukė daugelio Lietuvos lenkų bendruomenės organizacijų (Lietuvos lenkų mokslininkų asociacijos, Lietuvos lenkų harcerių skautų sąjungos, Europos žmogaus teisių fondo, Lenkiško verslo forumo „Korona“, Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų, radijo stoties „Znad Wilii“, dienraščio „Kurier Wileński“, TVP Wilno) bei Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai.
Tarp svarbiausių strategijoje minimų tikslų – iki 2040 m. Lietuvoje padidinti lenkų kalbos prestižą, užtikrinti aukštos kokybės mokymą lenkų mokyklose, sukurti kokybišką lenkakalbę žiniasklaidą ir pliuralistinę, demokratiniais principais bei vidine konkurencija grįstą Lietuvos lenkų pilietinę visuomenę, ketvirtosios pramonės revoliucijos pagrindu plėsti Vilniaus krašto ekonominę gerovę.
