12 vasario, 2021
VUL Santaros klinikos

VUL Santaros klinikos tęsia sekoskaitos tyrimus

Kol dar neįsibėgėjo Vyriausybės patvirtintas ilgalaikės SARS-CoV-2 viruso genominės stebėsenos projektas, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kartu su „Thermo Fisher Scientific Baltics“ Pažangių technologijų grupės mokslininku dr. Justinu Šliku ir tarptautiniais ekspertais dr. Gyčiu Dudu bei dr. Ingrida Olendraite atliko 1000 SARS-CoV-2 genomų sekoskaitą iš mėginių, surinktų gruodžio ir sausio mėnesiais Lietuvoje.

Kam pasitarnauja sekoskaita?

Sekoskaita – tai viruso arba kokio nors organizmo genetinio kodo (DNR arba RNR) nuskaitymas, t. y. nustatymas, kokios raidės (nukleotidai) ir kokia tvarka sudaro organizmo genomą.

„Džiaugiamės, kad biotechnologijų lyderis „Thermo Fisher Scientific Baltics“ prisideda prie taikomojo mokslo Lietuvoje ir kartu su VUL Santaros klinikų specialistais atlieka šaliai svarbius viruso genomo tyrimus. Pandemija parodė, kad Lietuvoje turime daug aukšto lygio ekspertų, o medicinos ir biotechnologijos sinergija duoda greitus ir kokybiškus rezultatus, “– įsitikinęs  Santaros klinikų Biobanko vadovas, vyresnysis medicinos biologas Daniel Naumovas.

Per paskutinį dešimtmetį infekcijų sukėlėjų genomų sekoskaita tapo neatsiejama kovos su užkrečiamomis ligomis dalimi, padedančia nustatyti, suprasti ir kontroliuoti infekcinių ligų protrūkius. Infekcijų sukėlėjų genetinių pokyčių stebėsena suteikia daug vertingos informacijos valstybei svarbių sprendimų priėmėjams. Todėl beveik realiu laiku atliekama duomenų analizė turi tiesioginės įtakos visuomenės sveikatai ir gyvenimui. 

Genomo sekoskaita jau dabar turėjo labai svarbios reikšmės valdant COVID-19 pandemiją. Ji padėjo:  

• nustatyti, kad SARS-CoV-2 yra COVID-19 ligos priežastis;

• pradėti diegti naujus diagnostikos metodus;

• vystyti naujus gydymo metodus ir kurti vakcinas;

• nustatyti datą, kada virusas pirmą kartą pateko į žmogaus organizmą bei nustatyti viruso kilmę;

• atskirti užsitęsusią ligą nuo pakartotinio užsikrėtimo;

• ankstyvose epidemijos stadijose atskirti vietinį ligos plitimą nuo daugelio įvežtinių atvejų;

• aptikti naujas atmainas su pasikeitusiomis savybėmis;

• atpažinti virusų srautus – tarp šeimininkų, tarp geografinių vietų.

Kas matyti iš naujausių sekoskaitos duomenų?

Virusų tyrinėtojas Gytis Dudas, norėdamas apibūdinti Lietuvoje (Vilniuje) dominuojančias viruso atmainas, sako kad šiuo metu nustatomos dvi pagrindinės:  B.1.1.280 (lietuviškoji) ir B.1.177 (ispaniškoji, tiksliau – pastarosios „sulietuvėjusi“ versija).

„Mano nuomone, toks ribotas dominuojančių atmainų paveikslas nėra pats blogiausias variantas, nes jis rodo, kad papildomoms į mūsų šalį pakliūvančioms atmainoms kol kas nesisekė paplisti plačiau, kitaip turėtume dar didesnę atmainų mozaiką,“ – komentuoja G. Dudas.

Pasak Daniel Naumovo, Lietuvoje dominuojančios B.1.1.280 ir B.1.177.LTU atmainos nėra labai ypatingos – tai reiškia, kad jos susirūpinimą keliančių mutacijų neturi, ko nepasakytum apie  angliškąją, braziliškąją ar Pietų Afrikos Respublikos.

Kas kelia didžiausią nerimą?

G. Dudas atkreipia dėmesį į filogenetinį SARS-CoV-2 genomų medį. „Pažiūrėjus į filogenetinį SARS-CoV-2 genomų medį, galima pastebėti vieną mažą ir kol kas vienintelį šiuo metu žinomą B.1.1.7 genomą iš Lietuvos (žr. grafike raudonai apvestą taškelį). Esame tokioje situacijoje, kur nebereikia statistinių analizių, nes tas pats paveikslas  kas savaitę atsiveria ten, kur aptinkama B.1.1.7 – greitas visų prieš tai cirkuliavusių atmainų pakeitimas šia. Tą matėme Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, o dabar pastebime visur. Šiuo metu Europoje ~35 proc. COVID-19 atvejų šalyse, vykdančiose sekoskaitą, priklauso šiai atmainai, tad būtų naivu tikėtis, kad to nepamatysime Lietuvoje. Mažiausiai, ką galime padaryti, tai būti pasiruošę“, – mano mokslininkas.  

Santaros klinikos mato didžiulį poreikį stebėti epidemiologinę situaciją, todėl ir toliau tęsia SARS-CoV-2 genomų sekoskaitą.

 


28 balandžio, 2024

Rokiškio rajono savivaldybė patvirtino naują finansinės paramos gydytojams skyrimo tvarką, pagal kurią į rajoną dirbti atvyksiantiems specialistams numatoma 15 tūkst. […]

27 balandžio, 2024

Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai […]

26 balandžio, 2024

Jeigu reikalingos šeimos gydytojų ir odontologų paslaugos, apsilankykite šeimos klinikoje. Čia dirbantys specialistai atskubės Jums į pagalbą įvairiais atvejais – […]

26 balandžio, 2024

Mūsų sveikata didele dalimi priklauso nuo to, kaip maitinamės ir kokias medžiagas gauname. Ar visas, ar pakankamai? Žmogaus organizmas yra […]

25 balandžio, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienio vakarą pasveikino iniciatyvos „Blossom of Hope“ („Sužydėjusi viltis“), skirtos atkreipti dėmesį į krūties vėžio ankstyvosios […]

25 balandžio, 2024

Trečiadienio vakarą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre audringi plojimai skambėjo ne tik artistams, bet ir į sceną žengusiems medikams. Iškilmingai paminėta […]

25 balandžio, 2024

Vilniaus Rotušėje 16-ą kartą įteikti „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai labiausiai sveikatai nusipelniusiems gydytojams, slaugytojams ir sveikatos apsaugos darbuotojams. Pirmą kartą […]

25 balandžio, 2024

Balandžio 24 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) apdovanoti aktyviausių Lietuvos bendruomenių konkurso nugalėtojai. Jau dešimtą kartą vykęs respublikinis konkursas „Bendruomenė […]

25 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyrius šiemet švenčia savo šimtąsias metines. Minint šią progą, sodo parkas pasipuošė istorinių […]

25 balandžio, 2024

Balandžio 24 d., trečiadienį, Briuselyje (Belgija) Lietuva, atstovaujama sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo ir […]

24 balandžio, 2024

Daugiau nei pusantro hektaro užimančioje uostamiesčio „Gilijos“ mokyklos teritorijoje vietoje senojo stadiono įrengtas 520 tūkst. eurų savivaldybei kainavęs sporto aikštynas. […]

24 balandžio, 2024

Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį […]

23 balandžio, 2024

Šią savaitę parašus ant bendradarbiavimo sutarties padėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius profesorius Eugenijus Valatka ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) […]

23 balandžio, 2024

Šiemet daugiau nei 4 tūkst. Lietuvos moksleivių jau priėmė Nacionalinį IT iššūkį ir siekia įgyti vertingų programavimo žinių. Balandžio 24 […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 22 d. Inovacijų agentūra pradeda registraciją į trečius metus iš eilės vyksiančią verslumo įgūdžių programą „Startuok nuo 50+“. Ši […]

19 balandžio, 2024

Pristatyta pirma lietuviška iš saulės pagamintą elektrą kaupianti išmanioji baterija „Nova“, kurią jau gali įsigyti gaminantys buitiniai vartotojai ir smulkus […]

19 balandžio, 2024

Nors orai šiluma nelepina, tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo didysis tulpių žydėjimas jau pasirengęs tikram spalvų sprogimui: trečiąją […]

19 balandžio, 2024

Po Lietuvos žiedinių savivaldybių merų kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl nepritarimo rengiamai pacientų pavėžėjimo pertvarkai ministerija šią […]

19 balandžio, 2024

Nuo šių mokslo metų pradėję veikti aštuoni regioniniai specialiojo ugdymo centrai buria švietimo pagalbos specialistų komandas ir jau gali padėti […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]