Darbdavys siūlo šalia pagrindinių pareigų padirbėti papildomai: kaip įforminti?
Darbdavys siūlo šalia pagrindinių pareigų padirbėti papildomai? Dažniausias klausimas – ar reikia sudaryti naują darbo sutartį? Ne, nereikia. Dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo pas tą patį darbdavį darbo sutarties šalys gali susitarti susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi.
„Papildomo darbo susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje, tai yra ją modifikuojant, – akcentuoja kancleris Šarūnas Orlavičius. – Į esamą darbo sutartį reikia įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu arba tam tikrą laikotarpį darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį.“
Kaip suderinti pagrindinį ir papildomą darbą? „Tokia veikla, – akcentuoja kancleris, – gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku, vadinasi, susitarus dėl darbo funkcijų jungimo, arba atliekama tuo pačiu metu, kaip ir pagrindinė darbo funkcija, vadinasi, susitarus dėl darbo funkcijų gretinimo, arba susitariama dėl projektinio darbo.“
Pastebėtina, kad jei randasi pagrindinės ir papildomos darbo funkcijų konfliktas, darbuotojas pirmenybę turi teikti pagrindinei darbo funkcijai, nebent darbdavys nustato kitaip.
Š. Orlavičius akcentuoja, kad susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos mastas darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą.
„Jeigu atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją darbuotojas dėl to įgyja teisę naudotis Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis, pavyzdžiui, ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kita, jos šiam darbuotojui taikomos tik tada, kai atliekama papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
Atkreiptinas dėmesys, kad vykdant susitarimus dėl papildomo darbo negali būti pažeisti Darbo kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatyti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
Ar priklauso išeitinė kompensacija ir atostoginiai pasibaigus papildomo darbo susitarimui? „Su tuo pačiu darbdaviu sudaryta pagrindinė darbo sutartis ir susitarimas dėl papildomo darbo yra vienas darbo teisinis santykis, kuris, nutraukus susitarimą dėl papildomo darbo, nesibaigia“, – pabrėžia darbo teisės ekspertas.
Svarbu paminėti, kad susitarimą dėl papildomo darbo viena darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas. Nutraukus susitarimą dėl papildomo darbo nei išeitinė kompensacija, nei kompensacija už nepanaudotas atostogas nėra išmokama.
