Pasirašytas memorandumas dėl kovos sukčiais: per pastaruosius kelis mėnesius iš žmonių išvilioti apie 4 mln. eurų

Prezidentūroje ketvirtadienį tarp įvairių šalies institucijų pasirašytas memorandumas, kuriuo sutarta aktyviau kovoti su sukčiavimu. Šalies vadovo patarėjas Andrius Varnelis pabrėžė, jog neteisėta veikla, kai iš žmonių išviliojamos milijonus eurų siekiančios pinigų sumos, ne tik prasilenkia su gerovės valstybės sąvoka, bet ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Kaip žurnalistams pranešė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais A. Varnelis, memorandumas dėl kovos su sukčiavimu pasirašytas tarp Generalinės prokuratūros, policijos, Lietuvos banko, Ryšių reguliavimo tarnybos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro ir kitų institucijų.

Anot šalies vadovo patarėjo, dėl sukčių atakų nukenčia ne tik pinigus prarandantys žmonės, bet kartu dėl tokios nusikalstamos veikos nukenčia ir valstybės institucijų veikla.

„Piniginių santaupų praradimai ne tik didina gyventojų pažeidžiamumą, bet ir menkina pasitikėjimą tiek įmonėmis, kurių vardu naudojasi sukčiai, tiek teisėsaugos institucijomis, kurios turi apsaugoti klientus ir gyventojus, tiek finansų sektoriaus, kurio sąskaitose laikomi gyventojų pinigai. Lygiai taip pat matome dezinformacijos kampanijas, skleidžiamas elektroninio ryšio priemonėmis. 

Šiame visame kontekste įžvelgiame, kad tai ne tik prasilenkia su gerovės valstybės sąvoka, bet lygiai taip pat tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – žurnalistams sakė A. Varnelis.

Pasak jo, pasirašytu memorandumu institucijos sutarė aktyviau bendradarbiauti kovoje prieš sukčius. Kartu, pasak A. Varnelio, nutarta įsteigti specialų padalinį, kuris padėtų nukentėjusiems nuo sukčiavimo.

„Bus skiriamas dėmesys operatymui, tai yra sukurtas centralizuotas padalinys, (…) kuris reaguotų operatyviai ne tik komunikuojant ir aiškinant klientams ar nukentėjusiems asmenims, ką reikia daryti ir kaip elgtis, praradus pinigus, bet lygiai taip pat ir preventyviai imantis veiksmų su tikslu apsaugoti kitus gyventojus, tai reiškia dalintis telefono numeriais, kurie naudojami sukčių, tiek SMS žinučių numeriais, turiniais, tiek sąskaitomis, į kurias į pervedami pinigai tam, kad galima būtų operatyviai tiek susigrąžinti pinigines lėšas, tiek užblokuoti masinius skambučius arba masines žinutes, siekiant apsaugoti kitas šalis“, – nurodė A. Varnelis.

Anot jo, 2023 m. nuo sukčių nukentėjo apie 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų, kurie prarado apie 13 mln. eurų. Pernai į sukčių pinkles pateko apie 13 tūkst. žmonių, jie prarado daugiau nei 17 mln. eurų.

Policijos vadovas: pralaimime kovą su internetiniais sukčiais

Vienas iš memorandumą pasirašiusiųjų institucijų atstovų, policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas akcentavo, kad sukčiavimai internetu tampa šiuolaikinio pasaulio rykšte. Tad, anot jo, institucijos, norėdamos aktyviau kovoti su tokio pobūdžio nusikaltimais, turi dirbti išvien.

A. Paulausko teigimu, specialus padalinys, skirtas suteikti pagalbą nukentėjusiems nuo sukčių, jau veikia kelis mėnesius. Tiesa, jį ketinama stiprinti.

„Policijoje, suprasdami, kad turbūt, sąžiningai sakant, pralaimime kovą su internetiniais sukčiais, įsteigėme specialų padalinį, tai yra 24/7 principu veikiantis internetinio sukčiavimo prevencijos centras, kurio pareigūnai visą parą reaguoja į pranešimus apie galimai įvykdytus internetinius sukčiavimus ir pagal tam tikrus algoritmus organizuoja skubų reagavimą į tuos pranešimus, tai, tarkime, informuoja bankus, iš kurių sąskaitų yra padaryti pavedimai, jeigu buvo gautos kažkokios žinutės, skambučiai, tai informuojama Ryšių reguliavimo tarnybą arba tiesiogiai mobilaus ryšio operatorius“, – apie naują padalinį policijoje žurnalistams prezidentūroje pasakojo A. Paulauskas.

Per parą šis centras gauna apie 50-70 pranešimų apie nusikalstamas veikas. 

A. Paulauskas teigė, kad 2020 m. policijoje registruoti apie 3 tūkst. nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, o šiuo metu tokių nusikalstamų veikų per metus registruojama beveik 4,7 tūkst.

„Ženklus padidėjimas ir, kas labai neramina, kad nusikaltėliai naudoja vis labiau sofistikuotus būdus tiem sukčiavimais įvykdyti ir tokių nusikalstamų veikų tyrimas yra be galo komplikuotas, tai tikrai turbūt negalime pasigirti tuo, kad pavyksta ištirti tik apie 25 procentus visų nusikalstamų veikų, susijusių su internetiniu sukčiavimu“, – aiškino A. Paulauskas.

Anot jo, dažniausiai, net ir išaiškinus sukčiavimo atvejus, itin sudėtinga surasti pasisavintas lėšas.

Policijos generalinis komisaras teigia, kad per pastaruosius dvejus mėnesius, žvelgiant į pranešimų apie sukčiavimus statistiką, iš žmonių išvilioti apie 4 mln. eurų.

Kaip pasakojo A. Paulauskas, pastebima, jog dažniausiai, jei sukčiai skambina žmonėms telefonu, tai kalba rusiškai, taigi, jo teigimu, galima spėti, kad sukčiai atakuoja iš tų šalių, kuri kalbama rusiškai, pavyzdžiui, iš Rusijos, Ukrainos.

A. Paulausko teigimu, pastaruoju metu sukčiai masiškai siunčia žinutes, elektroninius laiškus su nuorodomis, kurias aktyvavus, žmonės perduoda savo el. bankininkystės duomenis ir taip netenka pinigų.

„Pastaruoju metu turbūt bene populiariausias yra telefoninis sukčiavimas, kai yra skambinama, prisistatoma „Google“, bankų ar policijos darbuotojais, prašoma žmonių prisijungti prie jų bankininkystės tam, kad galima būtų neva išsaugoti lėšas jų banko sąskaitose“, – apie kitus sukčiavimo būdus pasakojo policijos vadovas.

Pasak A. Paulausko, sukčiai dažniausiai kalba rusiškai, kartais prisistato neva esantys pabėgėliai iš Ukrainos, kurie esą dar neišmoko kalbėti lietuviškai.

Anot jo, sukčiavimo būdas, kai sukčiai apsimeta žmogaus, kuriam skambina, artimuoju ir prašo pervesti ar perduoti pinigus, jau nebėra toks populiarus, koks buvo anksčiau.

N. Grunskienė: tyrimų dėl sukčiavimo skaičius išaugo 74 proc.

Memorandumo dėl kovos su sukčiavimo pasirašymo renginyje taip pat dalyvavusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigė, kad statistika rodo sparčiai augančius sukčiavimo mastus – per pastaruosius tris metus ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje skaičius išaugo 74 proc.

„Šiandien dienai prokurorai kontroliuoja virš tūkstančio ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje“, – žurnalistams ketvirtadienį prezidentūroje sakė N. Grunskienė.

Prokuratūros vadovė akcentavo, kad sukčiavimo problemos mastą iliustruoja ir praėjusios paros sukčių „laimikis“ – iš žmonių išviliota daugiau nei 223 tūkst. eurų.

„Didžiausias suma, kuri buvo išviliota iš gyventojų kovo mėnesį, buvo beveik 252 tūkstančiai eurų per parą. Tai rodo, kad tai yra didelė problema“, – aiškino N. Grunskienė.

Anot jos, iš viso pernai iš Lietuvos gyventojų pasikėsinta apgaulės būdu išvilioti 35 mln. eurų. Užkirstas kelias išvilioti 15 mln. eurų. 

„Nukentėjusieji praėjusiais metais realiai patyrė 17 milijonų eurų žalą, iš jų 2,5 milijono eurų pavyko sugrąžinti Lietuvos gyventojams“, – statistiką pristatė N. Grunskienė.

Pasak jos, šiuo metu yra sudaryta penkerių metų mokymo programa prokurorams, kurios metu bus mokoma, kaip tirti sukčių padaromus nusikaltimus.

N. Grunskienė pripažino, jog tirti atvejus, kai išviliojami pinigai iš žmonių, norinčių investuoti į įvairias platformas, yra itin sunku, nes čia neretai veikia sukčiai iš užsienio šalių.

„Iš vienos sąskaitos pinigai yra pervedami į kitą, iš vieno banko – į kitą, iš vienos šalies – į kitą. Tai yra labai ilgas ir apsunkintas procesas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu mes privalome kreiptis į kiekvieną šalį su teisinės pagalbos prašymu arba Europos orderius, kad gautume informaciją iš to banko. Kol paruošiami dokumentai, kol jie išsiunčiami ir gauname atsakymą, tie pinigai pereina iš vieno banko į kitą, iš vienos šalies – į kitą“, – atkreipė dėmesį generalinė prokurorė.