7 gegužės, 2025

Didieji kormoranai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, todėl jų populiaciją reikia kontroliuoti apgalvotai

Tomo Balžeko nuotr.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl didžiųjų kormoranų populiacijos griežtesnio kontroliavimo, Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad nepamatuotas šių paukščių naikinimas gali pakenkti ne vien pačios rūšies būklei, bet sukelti neigiamų pasekmių kai kurioms ekosistemoms, nes kormoranai maitinasi ir kai kuriomis invazinėmis žuvimis ir taip prisideda prie tokių žuvų naikinimo.

Pavyzdžiui, Lietuvos mokslininkai yra atlikę tyrimus, kad Pajūrio regioniniame parke prie Plazės ežero kolonijoje gyvenantys didieji kormoranai maitinasi tik Baltijos jūroje ir kasmet sulesa 200–350 tonų invazinių juodažiočių grundalų, kurie sudaro apie 80 procentų šios kolonijos kormoranų maisto raciono. Didieji kormoranai sunaikina daugiau šių žuvų negu sugauna žvejai, todėl akivaizdu, kad ši finansavimo nereikalaujanti invazinės rūšies žuvies naikinimo priemonė yra efektyvesnė už taikomas valstybės finansuojamas specializuotas priemones.

Tyrimais nustatyta, kad trečdalis Juodkrantės kormoranų kolonijoje perinčių paukščių taip pat maitinasi tik Baltijos jūroje. Dėl juodažiočių grundalų poveikio Lietuvos jūros priekrantėje beveik išnyko midijų kolonijos, kurios buvo svarbiausios vertingų jūrinių žuvų neršto vietos. Todėl kormoranai, naikinantys grundalus, saugo jūrinių žuvų nerštavietes.

Vertinant didžiųjų kormoranų daromą galimą žalą žuvininkystės ūkiams ir vidaus vandenims, mažai tikėtina, kad didžiąją šių paukščių raciono dalį sudarytų žmogaus atliekamo įžuvinimo metu suleistos žuvys: didžiąją jų maisto dalį sudaro tos žuvys, kurių vandens telkinyje yra daugiausiai, o ne įžuvinimo metu įleidžiamos žuvys.  Kartu reikėtų įvertinti, kokį poveikį žuvų ištekliams padaro kiti jomis mintantys paukščiai, plėšriosios žuvys ir žinduoliai, o ypač žvejai mėgėjai ir žvejai verslininkai, vykdydami savo veiklą.

Kormoranai – kolonijose perintys paukščiai, ir šios jų biologinės ypatybės neįmanoma pakeisti. Kormoranams patikusiose vietose jie kuria kolonijas ir smarkiai keičia aplinką – medžiai džiūsta ir pamažu žūsta. Kai tokie gamtiniai procesai vyksta saugomose teritorijose, tai atitinka saugomų teritorijų steigimo tikslus.

Kormoranų kolonijos nebedidėja

Nors kormoranų populiacija Lietuvoje per du dešimtmečius augo, tačiau šiuo metu populiacijos dydis stabilizavosi. Pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktus perinčių didžiųjų kormoranų monitoringo 2018–2024 metų rezultatus, perinčių kormoranų skaičius kolonijose stabilizavosi arba net sumažėjo.

2019 m. Lietuvoje kolonijose perėjo 8,73 tūkst. porų, 2020 m. – 7,27 tūkst. porų didžiųjų kormoranų, 2021 m. – 8,9 tūkst. porų, 2022 m. – 9,2 tūkst. porų, 2023 m. – 7,8 tūkst. porų kormoranų, o 2024 metais perėjo 8 tūkst. porų.

Pagal paskutinių stebėjimų duomenis Juodkrantės didžiųjų kormoranų kolonija nebesiplečia, nebeužima naujų plotų sengirėje. 2024 m. Juodkrantėje galėjo perėti apie 3,3 tūkst. didžiųjų kormoranų porų, t. y. 200 porų mažiau negu 2023 metais.

Todėl šiemet nuspręsta Juodkrantėje nenaudoti kiaušinių šaldymo metodo naudojant garsines baidymo priemones.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šaldant kiaušinius naudojamos garsinės baidymo priemonės ir išbaidyti kormoranai persikelia į kitas teritorijas. Todėl ne visais atvejais verta tokiu būdu reguliuoti kormoranų gausą, nes kolonijos skaidomos ir didėja jų užimamas plotas. Baidant didžiuosius kormoranus išbaidomi ir kiti paukščiai, t.y. žūsta ir saugomų bei retų rūšių paukščių dėtys.

Nustatomos didžiųjų kormoranų paėmimo iš gamtos letaliu būdu metinės kvotos

Aplinkos ministro patvirtintame Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše dėl laukinių paukščių populiacijos gausos reguliavimo numatyta šių paukščių paėmimas iš gamtos letaliu būdu (nušaunant) bei neletalūs (ne medžioklės) būdai: naudojant garsines ir vizualines baidymo priemones, paveikiant dėtis, ardant lizdus.

Tvarkos apraše nustatyta, kaip akvakultūros ūkiui išduodant leidimą nustatoma leidžiamų letaliu būdu paimti didžiųjų kormoranų metinė kvota. Ji apskaičiuojama kaip metinis vidurkis, imant 5 paskutinių kalendorinių metų duomenis apie konkrečiame akvakultūros ūkyje paimtus iš gamtos letaliu būdu didžiuosius kormoranus.

Metinė kvota kasmet padidinama arba sumažinama kiekvienam akvakultūros ūkiui tiek procentų, kiek padidėjo arba sumažėjo šalyje kolonijose perinčių kormoranų populiacija, vertinant perinčių porų skaičiaus pokytį, lyginant su praėjusiais kalendoriniais metais.

Tvarkos apraše nustatytas apribojimas – jeigu akvakultūros ūkio vandens telkinio ar tvenkinio riba yra arčiau kaip 5 km nuo gyvybingos kormoranų kolonijos ribos ir 5 km atstumu nuo kolonijos ribos nėra kitų vandens telkinių, tinkamų maitintis jauniklius auginantiems didiesiems kormoranams, – per balandžio–birželio mėnesius leidžiama panaudoti ne daugiau kaip 25 procentus metinės kvotos.

Kvotos naudojimo kormoranų veisimosi laikotarpiu apribojimas iki 25 proc. būtinas, kad tėvai nebūtų masiškai žudomi jauniklių auginimo metu.

Tvarkos apraše taip pat numatyta, kad Lietuvos kolonijose perinčių didžiųjų kormoranų populiacijai sumažėjus iki 2 tūkst. perinčių porų, stabdomas jų paėmimas iš gamtos letaliu būdu.

2019 m. letaliu būdu iš gamtos išimta 3 650 kormoranų, 2020 m. – 4 525, 2021 m. – 3 372, 2022 m. – 4 719, 2023 m. – 6 107 individų.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Tobuli antakiai kiekvieną dieną- permanentinio makiažo subtilybės
8 gegužės, 2025

Ar kada nors susimąstei, kiek tavo nuotaika priklauso nuo… antakių? Taip, būtent nuo jų! Net menkiausias pokytis jų formoje ar […]

7 gegužės, 2025

Aplinkos ministerija informuoja, kad miško pažeidimai Vilniaus rajono savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Daugiausiai naujų židinių nustatoma šalia buvusių žievėgraužio […]

7 gegužės, 2025

Lietuva ir Latvija, pasaulinėje parodoje „EXPO 2025“ Osakoje prisistatančios bendrame Baltijos šalių paviljone, kviečia parodos lankytojus prisidėti prie unikalios aplinkosaugos […]

5 gegužės, 2025

Neringos tarybos narį Lauryną Vainutį Klaipėdos apygardos teismas pirmadienį pripažino kaltu „čekiukų“ byloje ir skyrė jam 7,5 tūkst. eurų baudą […]

4 gegužės, 2025

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia rengsianti mokymus apie biosaugą. Pasak institucijos, užkrečiamų ligų klausimas šiame sektoriuje yra esminis, […]

2 gegužės, 2025

Žiniasklaidos laisvės padėtis pasaulyje blogesnė nei kada nors anksčiau, teigiama penktadienį paskelbtame naujausiame nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) pasauliniame […]

Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė
30 balandžio, 2025

Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė trečiadienį po pietų atvyko į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) būstinę Kaune. Kiek vėliau pranešta, kad […]

29 balandžio, 2025

Septyniems Lietuvos paplūdimiams suteikta teisė šią vasarą iškelti Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius. Apie tokį sprendimą Lietuvą […]

M. Balsio nuotr.
29 balandžio, 2025

Uosialapiai klevai, lubinai, muilinės gubojos, meškėnai, kanadinės berniklės – tai tik dalis augalų ir gyvūnų, kuriuos dažnai galima pamatyti Lietuvoje […]

28 balandžio, 2025

Reaguodama į balandžio 27 d. Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje įvykusį gaisrą ir galimus iššūkius dėl atliekų tvarkymo, Vilniaus rajono […]

27 balandžio, 2025

Vilniuje sekmadienį tūkstančiai dalyvavo Katedros aikštėje vykusiame proteste prieš planuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį „NE gyvenamojo būsto mokesčiui!“.  Dar neprasidėjus […]

27 balandžio, 2025

Įsibėgėjus pavasariui, ir augalams pradėjus barstyti žiedadulkes, Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistai parengė rekomendacijas alergiškiems žmonėms, kaip sumažinti žiedadulkių […]

24 balandžio, 2025

Trečiadienį su savivaldybių merais susitikusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė aptarė šalies saugumo situaciją, planuojamus pokyčius ir regionų vaidmenį visuotinėje […]

24 balandžio, 2025

Miško kaina Lietuvoje yra nuolat kintantis rodiklis, priklausantis nuo daugelio veiksnių. Pastaraisiais metais miškų rinkos tendencijos rodo stabilų augimą, tačiau […]

23 balandžio, 2025

Pagerbiant iškilų Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus atminimą, Vyriausybės nutarimu šį šeštadienį, balandžio 26 d., Lietuvoje skelbiamas gedulas. Trečiadienio posėdyje priimtas […]

23 balandžio, 2025

Vilniaus miesto savivaldybėje trečiadienį pristatytas sostinės evakuacijos planas. Šis planas, kuris rengtas, remiantis Ukrainos, JAV miestų patirtimis, skirtas karinės invazijos, […]

23 balandžio, 2025

Ukrainoje žuvusiam Tomui Valentėliui nuspręsta skirti aukščiausią Krašto apsaugos sistemos apdovanojimą, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.  „Šiandien priėmiau sprendimą, […]

Arkivyskupas Gintaras Grušas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
21 balandžio, 2025

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas sako, kad popiežiaus Pranciškaus mirtis antrąją šv. Velykų dieną skatina tikėjimą prisikėlimu. Arkivyskupo teigimu, […]

Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

16 balandžio, 2025

LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link” Velykų atostogų laikotarpiu kviečia traukiniauti ir vykdo specialią akciją – balandžio 20–27 d. […]

Regionų naujienos