LSU profesorius: didesnis pasaulio futbolo čempionatas reiškia ir didesnį poveikį aplinkai
Pasaulio futbolo čempionatas milijonus sirgalių sutelkia prie televizorių ekranų, mobiliųjų telefonų ir fanų zonų, o milijonai kitų leidžiasi į keliones, kad rungtynes stebėtų stadionuose.
Prognozuojama, kad šių metų pirmenybėse JAV, Kanadoje ir Meksikoje stadionuose apsilankys apie 6,5 mln. žiūrovų, o kartu su fanų zonomis bendras lankytojų skaičius gali viršyti 10 mln.
Tačiau didžiausia futbolo šventė pasaulyje palieka ne tik sportinį, bet ir ekonominį, socialinį bei aplinkosauginį pėdsaką. Kuo didesnis turnyras, tuo dažniau keliamas klausimas – koks bus jo palikimas miestams, bendruomenėms ir aplinkai? Ar tvarumas išlieka vien deklaracija, ar tampa realiais organizatorių sprendimais?
Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslo prorektorius, ekonomikos profesorius Edmundas Jasinskas teigia, kad šių metų čempionato naujovės kelia ne tik organizacinių, bet ir tvarumo iššūkių.
„Pirmą kartą pasaulio čempionate dalyvauja ne 32, o 48 rinktinės, o vietoje 64 bus sužaistos net 104 rungtynės. Futbolo plėtrai tai neabejotinai svarbus žingsnis, tačiau tvarumo požiūriu – rimtas išbandymas. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad dėl didesnio rungtynių skaičiaus, išaugusio sirgalių srauto ir ilgesnių kelionių reikšmingai didėja anglies dvideginio emisijos. Daugiau rungtynių reiškia daugiau skrydžių, kelionių automobiliais, didesnę apkrovą viešajam transportui. Be to, šiemet čempionatas vyksta trijose valstybėse, tarp kurių – tūkstančiai kilometrų, todėl kelionės tampa dar ilgesnės“, – sako profesorius.
Tyrėjų vertinimu, jei 2022 m. Katare vykusio pasaulio čempionato anglies dvideginio emisijos siekė apie 3,6 mln. tonų CO₂, tai šių metų turnyro poveikis gali išaugti iki 7,6–9 mln. tonų. Pasikeitė ir pagrindiniai taršos šaltiniai. Katare didžiausią poveikį aplinkai darė naujų stadionų statyba ir jų kondicionavimas, o šiemet didžiausia taršos dalis tenka transportui.
Mokslininkai skaičiuoja, kad net FIFA prezidento privatūs skrydžiai čempionato metu sukėlė tiek CO2 emisijų, kiek vidutiniškai per metus sukuria 68 žmonės.
Nors FIFA deklaruoja nuosekliai mažinanti poveikį aplinkai, profesoriaus teigimu, vien simbolinių iniciatyvų, tokių kaip medžių sodinimas, nepakanka.
„Vis dažniau kalbama ne tik apie tvarumą, bet ir apie regeneratyvumą – siekį po renginio palikti vietą geresnę nei ji buvo iki jo. Tai reiškia investicijas į bendruomenių gyvenamąją aplinką, viešąsias erdves, sporto ir rekreacijos infrastruktūrą, kuri tarnautų žmonėms dar daugelį metų po čempionato. Geras pavyzdys – Tokijo olimpinės žaidynės, kurių medaliai buvo pagaminti iš tauriųjų metalų, išgautų iš panaudotos elektronikos ir buitinės technikos“, – pažymi E. Jasinskas.
Nepaisant tvarumo iššūkių, pasaulio čempionatas išlieka vienu pelningiausių sporto renginių pasaulyje. Dalis bilietų buvo platinama per nacionalines futbolo federacijas, tačiau laisvoje prekyboje jų kainos neretai viršijo 1 000 JAV dolerių (apie 877 eurus). Skaičiuojama, kad Anglijos rinktinės sirgaliui kelionė į grupės etapo rungtynes – bilietai, skrydžiai ir apgyvendinimas – galėjo kainuoti apie 7 000 JAV dolerių (apie 6 140 eurų).
„Bilietų prekyboje buvo taikomas dinaminės kainodaros modelis – kainas lėmė pasiūlos ir paklausos santykis. Esant milžiniškai paklausai ir ribotam bilietų kiekiui, jų kainos sparčiai kilo. Pasaulio futbolo čempionatas populiarumu prilygsta olimpinėms žaidynėms, todėl komercine prasme tai vienas sėkmingiausių sporto renginių pasaulyje. Nepaisant kritikos, FIFA deklaruoja, kad turnyro pajamos bus investuojamos į futbolo plėtrą visame pasaulyje“, – sako LSU profesorius.
Vis dėlto aukštos bilietų kainos tapo rimtu iššūkiu ištikimiausiems sirgaliams. Dalis jų negalėjo sau leisti kelionės į čempionatą arba jai taupė ne vieną mėnesį.
„Yra ir gera žinia sirgaliams – FIFA pervertino rinkos galimybes. Prieš pat čempionatą bilietų kainos antrinėje rinkoje pradėjo mažėti, todėl dalis gerbėjų galėjo rungtynes stebėti už gerokai mažesnę kainą. Vis dėlto daugiau išimtis ir rungtynių svarbai augant bilietų kainos, palyginus su ankstesniais čempionatais, išties yra labai didelės.“, – pastebi E. Jasinskas.
Prognozuojama, kad pasaulio futbolo čempionate Meksikoje, JAV ir Kanadoje stadionuose apsilankys apie 6,5 milijonai žiūrovų, o su fanų zonomis sieks ir 10 milijonų.
„Ateityje matysime, kad vis daugiau šalių bendrai rengs čempionatus. Tam įtaką daro tvarumas, bendruomenių spaudimas ir ekonominiai skaičiavimai. Tikėtina, kad ir pasaulio futbolo čempionato organizatoriai vis daugiau dėmesio kreips ne tik komerciniams, bet ir tvarumo aspektams“, – apibendrina prof. E. Jasinskas.
2030 metų pasaulio futbolo čempionatas taip pat vyks trijose šalyse – Ispanijoje, Portugalijoje ir Maroke.
