2 liepos, 2026
Naturalit.lt

Atvertos Dzūkijos kopos atgyja: sugrįžta augalų ir vabzdžių įvairovė

K. Martinaičio nuotr.

Prieš tris metus Dzūkijos nacionaliniame parke šalia Marcinkonių-Varėnos kelio buvo atvertos gamtiškai vertingos žemyninės kopos. Iš anksto planuota gamtotvarkos priemonė jau pradiniame jos etape leido džiaugtis pozityviais pirmaisiais rezultatais – buvo aptikta palaipsniui didėjanti biologinė įvairovė, pastebėta, kad teritorijoje atsikuria šilumamėgės atvirų smėlynų augalų bei vabzdžių rūšys.

Pozityviai nuteikia ir šiuo metu stebimi pokyčiai. Dzūkijos nacionalinio parko ekologė-botanikė Jurga Stoškutė sako, kad nors atvertose žemyninėse kopose tyrimų neatlieka, tačiau gana dažnai užsuka į kopas. Tai leidžia pastebėti, kaip keičiasi kraštovaizdis ir kokios rūšys į teritoriją sugrįžta – pokyčius įvertinti padeda esamos situacijos palyginimas su anksčiau fiksuotais augalų radaviečių duomenimis.

Po kopų atvėrimo – suvešėjo arnikos ir šilagėlės

J. Stoškutės teigimu, vienas labiausiai džiuginančių ženklų – po kopų atvėrimo gausiai sužydėjusios arnikos: „Anksčiau miškelyje buvo žinomi tik pavieniai radiniai. Jeigu jos ir žydėdavo, tai negausiai. Taigi, pasikeitusios sąlygos šiai rūšiai tapo palankesnės. Stebėsime, kas bus toliau – gamtoje nieko negalime tiksliai prognozuoti“. 

Musteikos atvertos kopos apylinkėse ir dabar stebimos žydinčios arnikos, bet žydinčių augalų gausimas nepalyginamai didesnis atvertose vietose. Įdomu ir tai, kad visai šalia esančiame pušyne arnikų stebėjimo vieta praktiškai išnyko – plotas užaugo samanomis ir rūšiai augti tapo nebetinkamas. Pasak pašnekovės, tai gerai parodo, kad atvira teritorija dar negarantuoja rezultato – svarbu konkrečios sąlygos. 

Dar vienas itin džiuginantis atradimas – šį sezoną itin gausiai pražydusios šilagėlės. „Pušynuose pavasaris nelabai jaučiasi, todėl šilagėlė visada būdavo vienas iš tų augalų, kurių norėdavosi pamatyti. Anksčiau ant atvertos kopos matydavome po keliasdešimt žiedų vienoje vietoje. Dabar matome jau keturis aiškius židinius, kuriuos bendrai suskaičiavome apie tūkstantį žydinčių žiedų“, – teigia botanikė.

Ji pažymi, kad šiuo atveju kalbama būtent apie žiedų, o ne kerų skaičių, tačiau net ir tai rodo akivaizdų pokytį. Verta paminėti, kad projekto iniciatyva Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkės šiuo metu vykdo šilagėlių populiacijos atkūrimo darbus. Viliamasi, kad tai leis ne tik pagausinti šilagėlių skaičių, bet ir sukaupti žinių, kurios ateityje galėtų padėti išsaugoti šią rūšį Lietuvos gamtoje.

Sugrįžta ir kitos smėlynų rūšys

Atvirose kopose pastebimos ne tik arnikos ir šilagėlės. Musteikos kopoje šiemet akį traukia ir smiltyninis gvazdikas. „Tikėtina, kad šie augalai smėlingose miško vietose jau buvo, tik dabar, atsiradus tinkamoms sąlygoms, jie suklestėjo“, – sako J. Stoškutė.

Smiltyninis gvazdikas yra Europos svarbos buveinių direktyvos rūšis, kuri išsiskiria savo grožiu ir kvapu: „Jis labai kvepia. Man tai vienas iš tų augalų, kurių kvapą prisimenu nuo vaikystės, tai – vienas labiausiai kvepiančių laukinių augalų“, – mintimis dalinasi pašnekovė ir priduria pastebėjusi, kad atvertose žemyninėse kopose pradeda rodytis ir kitos rūšys, kurioms reikia atvirų, mažai konkurencingų sąlygų. 

Viena jų – Gorskio pūtelis. Anksčiau jo buvo aptinkama nedaug, o dabar atvertose ir kai kur degintose vietose jau pastebimas gausesnis žydėjimas. „Matome, kad šioms rūšims reikia atviros vietos, kur jos nekonkuruoja su kitais augalais. Tai dar vienas ženklas, kad buveinių atkūrimas gali duoti rezultatų“, – sako J. Stoškutė.

Atvertos kopos tampa prieglobsčiu smėlynų vabzdžiams

Pokalbio metu pašnekovė pažymi, kad atkurtos atviros teritorijos Dzūkijos nacionaliniame parke tapo palankios ne tik retoms augalų rūšims. Pastaruoju metu čia stebimas lygučių pagausėjimas, o atviros smėlio buveinės yra itin svarbios ir vabzdžiams. Tai patvirtina Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos magistrantas, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojas Kazimieras Martinaitis. Šiuo metu jis atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, kokios vabzdžių rūšys gyvena šiose teritorijose.

„Esu surinkęs tikrai daug medžiagos, kurią šiuo metu analizuoju. Jau aptikau keletą įdomių rūšių. Įdomu ir tai, kad kai kurių jų anksčiau nebuvau matęs gyvai ir nelabai tikėjausi aptikti būtent šiose teritorijose“, – pasakoja K. Martinaitis.

Pasak jo, tyrimo metu vabzdžiai renkami penkiose Dzūkijos nacionalinio parko teritorijose, kuriose buvo vykdomos gamtotvarkos priemonės, taip pat vienoje kontrolinėje teritorijoje, kurioje tokios priemonės nebuvo taikytos.

Tyrėjo teigimu, pirmieji rezultatai rodo, kad atkurtos kopos tapo tinkama buveine daugeliui šilumą mėgstančių rūšių. „Yra rūšių, kurios mėgsta atviras ir šiltas buveines – jos vadinamos termofilinėmis. Tokioms rūšims atkurtos smėlio buveinės yra tarsi išsigelbėjimas. Ypač gerai jose jaučiasi smėlynams būdingi vabzdžiai“, – sako jis.

Vienas įdomiausių pavyzdžių – dirviniai puošniažygiai. Pasak Kazimiero, jų gausa kopose nustebino net jį patį: „Nebuvau matęs tokios gausios dirvinių puošniažygių populiacijos. Dažniausiai jie aptinkami pavieniui, tačiau šiuo atveju atrodo, kad visa kopa tiesiog knibžda šių vabzdžių. Akivaizdu, kad tokios buveinės jiems yra labai palankios.“

Kopose taip pat aptinkami atviroms buveinėms būdingi dirviniai svirpliai, kurių populiacija čia taip pat gausi. „Tikrai galima teigti, kad šiose kopose gyvybės yra daug. Bent jau iš to, ką matau tyrinėdamas vabalus, akivaizdu, kad atviros buveinės jiems yra labai svarbios. Žinoma, kai kurioms rūšims nustatyti reikia daugiau laiko – ne viską galima pasakyti iš karto“, – teigia K. Martinaitis.

Jis neatmeta galimybės, kad tolesni tyrimai gali atskleisti ir iki šiol Lietuvoje neužfiksuotų vabzdžių rūšių.


12 lapkričio, 2026

Verslo dienos proga ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas įteikė „3i“ apdovanojimus įmonėms ir institucijoms, reikšmingai prisidedančioms prie Lietuvos ekonomikos […]

Šarūnės Noreikaitės nuotr.
12 lapkričio, 2026

Atvėsus orams ir artėjant žiemai, vis daugiau dėmesio turėtume skirti šalia mūsų gyvenantiems paukščiams. Nors pirmosios šalnos dar nebūtinai reiškia […]

11 lapkričio, 2026

Kaip turėtų atrodyti ateities Lietuvos miestai ir miesteliai? Kaip suderinti naujų būstų poreikį, ekonominę plėtrą, žaliąsias erdves ir klimato kaitos […]

6 lapkričio, 2026

Šiaulių apygardos teismas penktadienį, lapkričio 6 dieną, paskelbė nuosprendį vienoje didžiausių Lietuvos aplinkosaugos bylų – dėl Kuršių marių taršos. Teismas […]

VMT nuotr.
5 lapkričio, 2026

Kiek negyvos medienos yra Lietuvos miškuose ir ar šiuo požiūriu jie skiriasi nuo kitų Europos šalių miškų? Į šį klausimą […]

3 lapkričio, 2026

Klaipėdos gyventojai lapkritį turės papildomą galimybę nemokamai atsikratyti senų automobilių padangų. Nuo lapkričio 3 iki 30 dienos uostamiesčio gyventojai galės […]

30 spalio, 2026

Lietuvos jūrų muziejuje – ypatinga diena. Daugiau nei prieš metus gimęs Juodosios jūros afalinos jauniklis pagaliau turi vardą. Nuo šiol […]

26 spalio, 2026

Dzūkijos gyventojams, neturintiems nuosavo automobilio, susisiekimas su didesniais miestais gali tapti dar sudėtingesnis. Nuo lapkričio 1 dienos planuojama nutraukti tarpmiestinį […]

23 spalio, 2026

2026 m. spalio 23 d. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą dėl UAB „Rheinmetall Defence Lietuva“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai […]

22 spalio, 2026

Ar prieš išmetant jogurto indelį būtina jį išplauti? O kur dėti riebaluotą picos dėžę ir ką daryti su padažo likučiais […]

22 spalio, 2026

Dzūkijos miškuose, netoli Čepkelių raisto, Lina ir Dimitrijus Grimutai tęsia daugiau nei septynis dešimtmečius skaičiuojančią šeimos bitininkystės tradiciją. Ekologiniame bityne […]

22 spalio, 2026

Spalio 23 dieną Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą, skirtą pasaulinį pripažinimą pelniusiai lietuvių kilmės mokslininkei Birutei Galdikas. Daugiau nei […]

22 spalio, 2026

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno […]

21 spalio, 2026

Vilniuje kasimo darbų metu į gruntą buvo užkasta 8,2 kubinio metro mišrių statybinių ir griovimo atliekų. Apie galimą aplinkosaugos pažeidimą […]

JT generalinis sekretorius António Guterresas, EPA-ELTA nuotr.
21 spalio, 2026

Žmonijai vis labiau pralaimint kovą su klimato kaita, pasaulis šyla sparčiau, nei ekspertai prognozavo praėjusiais metais, o vienos pagrindinių to […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
19 spalio, 2026

Skatinant dar tinkamų daiktų pakartotinį naudojimą dalis sostinėje surenkamų tekstilės atliekų nuo šiol bus perduodama Vilniaus gyvūnų globos namams. Įstaiga […]

12 spalio, 2026

Pietų Lietuvoje spalio 12–18 dienomis vyksta Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-osios rinktinės lauko taktinės pratybos […]

9 spalio, 2026

Ketvirtadienio naktį ir rytą Lietuvos pasieniečiai bei policijos pareigūnai perėmė devynis iš Baltarusijos oro balionais skraidintus kontrabandinių cigarečių krovinius. Iš […]

8 spalio, 2026

Ar visi internetu ar parduotuvėse parduodami elektronikos gaminiai atitinka jiems keliamus techninius reikalavimus? Atsakymo ieškoma Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) bandymų […]

6 spalio, 2026

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) vykdomo valstybinio seismologinio monitoringo duomenys pirmą kartą patikimai patvirtino, kad gamtiniai tektoniniai žemės drebėjimai vyksta ir […]

Regionų naujienos