Pasirašyta nauja koalicinė sutartis: parašus po dokumentu padėjo trijų Seimo frakcijų seniūnai

Po savaitę trukusių derybų, ketvirtadienio popietę naujos valdančiosios daugumos partnerės – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos – pasirašė koalicinę sutartį. 

Dokumentą savo parašais patvirtino Seimo frakcijų seniūnai – socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos vadovas Jaroslavas Narkevičius ir demokratų frakcijai vadovaujantis Lukas Savickas. 

XXI Vyriausybę turėtų formuoti premjero posto siekiantis LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Apie sprendimą imtis šios atsakomybės politikas pranešė antradienį. 

Tuo metu Seimui ir toliau turėtų vadovauti socialdemokratas Juozas Olekas. 

Pasak M. Sinkevičiaus, derybų dėl naujos valdančiosios daugumos procesas buvo gana sklandus. 

„Manau, kad tai yra tarpinis finišas sklandaus derybinių grupių darbo rezultato. Pakankamai optimaliai laike tą darbą įvykdėme. (…) Įvertinus savaitgalius ir laiką, kurį skyrėme derybiniams pokalbiams (…), mes tikrai operatyviai tuos darbus padarėme“, – po koalicijos pasirašymo kalbėjo LSDP pirmininkas.

„Politiniai procesai tuo nesibaigia. Per birželį ir dalį liepos dar vyks įvairūs procesai – bus koalicijos pasiūlytų pareigūnų teikimo procedūra ir Vyriausybės programos rengimo procesas, ir pristatymas Seimo formatuose“, – pridūrė jis. 

Tikisi, jog ketvirto Vyriausybės performavimo nebus

M. Sinkevičius vylėsi, jog per šią kadenciją neteks dar kartą performuoti Vyriausybę. 

„Trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas garantuoja. Aš tikiuosi, kad ketvirto karto nebus. Aš nemanau ir nėra siekio politinę situaciją paversti nuolatiniu politinių perturbacijų ir pokyčių elementu. Tikslas ir formuojant Gintauto Palucko Vyriausybę, ir Ingos Ruginienės Vyriausybę buvo siekis stabilumo. (…) Aš noriu tikėti ir tikiu, kad tą galime pasiekti, jeigu daugiau kalbėsimes, diskutuosime uždaruose formatuose. Ir noriu tikėti, kad šis atvejis ir šis kartas nereikš pakartotinės situacijos ateityje“, – komentavo socialdemokratų lyderis. 

„Visos prielaidos, kad šita koalicija būtų sėkmės koalicija, aš manau, kad yra“, – pabrėžė jis. 

Praėjusią savaitę koalicijos derybas pradėjusių partijų lyderiai ir derybininkai sutarė dėl ministerijų. Į koaliciją pakviestai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ naujai formuojamoje Vyriausybėje priskirtos Žemės ūkio, Energetikos ir Sveikatos ministerijos. 

Valdančioji LSDP toliau vadovaus devynioms ministerijoms, o Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija išlaiko dviejų ministerijų – Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo – kuravimą. 

Anot M. Sinkevičiaus, aiškumo dėl to, kas galėtų dirbti būsimajame ministrų kabinete, tikimasi po Joninių.

Prioritetai – nuo gynybos iki šeimos

Naujoji koalicija išskyrė savo veiklos prioritetus. Tarp svarbiausių darbų – įsipareigojimas užtikrinti Lietuvos gynybinį atsparumą, stiprinti kolektyvinės gynybos pajėgumus, civilinę saugą, kibernetinį atsparumą ir atsakingai valdyti gynybai skirtus išteklius. Skirti ne mažesnį nei 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimą, taip pat užtikrinti nuoseklų finansavimą civilinės saugos ir kitoms valstybės atsparumo stiprinimo reikmėms. 

Tarp koalicijos prioritetų įrašytas ir kibernetinio saugumo stiprinimas. Taip pat įsipareigojama įgyvendinti konkurencingumo ir produktyvumo didinimo politiką, orientuotą į pažangiosios gamybos, inovacijų, MTEPI, eksporto, investicijų, energetinio savarankiškumo ir prieigos prie kapitalo stiprinimą, skatinti nacionalinio verslo plėtrą. Taip pat – parengti Nacionalinę strategiją dėl Lietuvos konkurencingumo skatinimo.

Šeimos politikos srityje ketinama gerinti sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus. Tarp įsipareigojimų – peržiūrėti vaiko išmokų sistemą, didinti paramą šeimoms, plėsti vaikų priežiūros prieinamumą, stiprinti neformalųjį ugdymą, vaiko dienos centrus, visos dienos mokyklą ir šeimai reikalingų paslaugų tinklą regionuose, iki 2027 m. pabaigos siekti įvesti nemokamą visų pradinių klasių mokinių ir kt.

Trijų partijų koalicija žada pažaboti kainų poveikį žmonių gyvenimui didinant pajamas, skatinant darbą ir stiprinant socialinį saugumą. Taip pat ketinama užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką švietimą ir stabiliai veikiančią sporto sistemą, ilginti vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę, gerinti susisiekimo infrastruktūros būklę ir kurti darnų susisiekimą visoje Lietuvoje.

Teisėtvarkos srityje valdantieji žada stiprinti viešąją tvarką, teisingumą ir žmogaus teisių apsaugą, didinti teisėsaugos pareigūnų skaičių regionuose, investuoti į jų darbo sąlygų gerinimą, kvalifikacijos kėlimą ir socialines garantijas. Tarp prioritetų – ir kova su korupcija, mokesčių vengimu, šešėline ekonomika, neskaidriais viešaisiais pirkimais ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi.

Žemės ūkio srityje žadama kurti gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį, mažinti biurokratinę naštą ūkininkams, skatinti žemės ūkio produktų perdirbimą į aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir kt. Tarp valdančiosios koalicijos prioritetų įrašytas ir Lietuvos miškų strategijos sukūrimas. 

Koalicinėje sutartyje nurodoma, kad kultūra bus laikoma nacionalinio saugumo ir visuomenės atsparumo dalimi, ypač informacinio karo, dezinformacijos ir istorijos klastojimo sąlygomis. Be kita ko žadama stiprinti regionus, savivaldą, viešąjį administravimą ir skaitmeninę valstybę, užbaigti žemės grąžinimo procesą Vilniuje ir kituose miestuose, mažinti savivaldybių prisidėjimo prie ES projektų intensyvumą iki 40 proc., pakeisti teisinį reglamentavimą taip, kad savivaldybių iš ILTE pasiskolintos lėšos prisidėjimui prie ES projektų nebūtų įskaičiuojamos į skolos rodiklius.

Tarp prioritetų čia – parama Ukrainai, NATO vienybės, strateginės partnerystės su JAV, Vokietija, Lenkija, Šiaurės ir Baltijos šalimis stiprinimas. Taip pat nurodoma, kad bus siekiama santykių su Kinija normalizavimo.

Kaip skelbta, birželio pradžioje LSDP taryba nusprendė keisti pernai vasarą sudarytą valdančiąją daugumą, iš jos pašalinant „Nemuno aušrą“ ir pradedant konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. 

Šiuo metu dabartinė valdančioji dauguma Seime turi 80 atstovų. Jei bus sudaryta nauja koalicija, ji turėtų šiek tiek mažiau – 75 balsus.  

Įtampa dabartinėje koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo.