Valstybės tarnybos algų augimas normalizuojasi, bet išlieka regionų atotrūkis

Valstybės kontrolės (VK) teigimu, darbo užmokestis viešojo administravimo institucijose pernai toliau augo, tačiau pokyčiai buvo ne tokie ryškūs kaip pirmaisiais Valstybės tarnybos pertvarkos metais. VK duomenimis, savivaldybių administracijų atlygio skirtumai išliko dideli, lėčiausiai augo patarėjų ir specialistų pareiginės algos.

Tai rodo naujausia VK atlikta „Viešojo administravimo institucijų darbuotojų ir darbo užmokesčio pokyčių apžvalga“, vertinanti nuo 2024-ųjų įgyvendinamos Valstybės tarnybos pertvarkos siekį sukurti konkurencingesnę darbo apmokėjimo sistemą.

Auditorių teigimu, pernai, kaip ir per visą 2023–2025 m. laikotarpį, sparčiausiai augo valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginė alga, o teisėjų, kurių alga labiausiai didėjo pirmaisiais pertvarkos metais, augimas buvo mažiausias. 

Be to, nors pirmaisiais pertvarkos metais abiejų vadovaujančių pareigybių grupių augimas buvo panašus, antraisiais metais sparčiau didėjo pagal darbo sutartis nei valstybės tarnyboje dirbančių vadovų pareiginė alga.

Pranešama, kad pirmaisiais pertvarkos metais (2023–2024 m.) darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) augimo tempas viešojo administravimo institucijose siekė 13 proc. ir buvo spartesnis nei privačiame sektoriuje (9 proc.) bei visame šalies ūkyje (10 proc.)

Antraisiais (2024–2025 m.) darbo užmokesčio augimas tęsėsi, tačiau sulėtėjo iki 8 proc. ir beveik sutapo su kitų sektorių augimo tempais. 

Per visą 2023–2025 m. laikotarpį viešojo administravimo institucijų darbo užmokestis padidėjo apie 21 proc. – šiek tiek daugiau nei privačiame sektoriuje (apie 18 proc.) ir visame šalies ūkyje (apie 20 proc.), bet mažiau nei visame viešajame sektoriuje (apie 23 proc.)

„Atlyginimų augimas yra tik viena valstybės tarnybos pertvarkos dalių, o ne galutinis tikslas. Kviečiu atsakingas institucijas įsivertinti tikruosius reformos rezultatus. Juos turėtume vertinti per viešojo administravimo efektyvumo prizmę – ar augant atlyginimams sistema tampa patrauklesnė profesionalams, ar valstybės aparatas veikia lanksčiau ir ar gyventojai gauna kokybiškesnes paslaugas“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Anot VK, ryškesnis vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šuolis daugeliui institucijų buvo vienerių metų pokytis. 

„Nors darbo užmokesčio didėjimas viešojo administravimo institucijose tęsiasi ir antraisiais Valstybės tarnybos pertvarkos metais, reikšmingai sumažėjo institucijų, galinčių sau leisti sparčiai kelti algas, skaičius“, – rašoma pranešime. 

Skelbiama, kad pirmaisiais metais VDU daugiau nei 15 proc. augo net 172 valstybės lygmens institucijose, o antraisiais metais tokių liko vos 55 iš 495 valstybės lygmens institucijų. Abejais metais tokį augimo tempą išlaikė 27 institucijos, daugiausia švietimo ir mokslo srities įstaigos. 

Teismų grupė taip pat rodo, kad didžiausias atlygio pokytis įvyko pirmaisiais pertvarkos metais: 2024 m. teismų grupei priskirtose institucijose VDU padidėjo 19 proc., o 2025 m. – 3 proc.

Savivaldybių administracijų atlygio skirtumai išliko dideli

Anot VK, per dvejus pertvarkos metus atlyginimai jų administracijose augo nuosekliau nei didžiosiose valstybės institucijose, tačiau atlygio atotrūkis tarp savivaldybių per dvejus metus nesumažėjo ir liko beveik toks pat. 

Kaip praneša VK, aiškiai dominuoja didieji miestai bei kurortai, tokie kaip Vilnius ar Neringa, kur VDU perkopė 3,5 tūkst. eurų ribą, tuo metu mažesnių savivaldybių, kaip Lazdijų ar Šakių rajono, administracijose VDU nesiekė nė 2 tūkst. eurų.

Pranešama, kad pareigybių grupių analizė rodo, jog pertvarkos siekį stiprinti vadovų korpusą labiausiai atliepia vadovaujamas pareigas einančių darbuotojų pareiginės algos augimas. 

„Šį augimo poreikį iš dalies lėmė tai, kad iki reformos viešojo administravimo institucijų vadovų algos buvo siejamos su konkurencingumo problema“, – rašo VK.

Jos duomenimis, pernai didžiausiu atlygio augimu išsiskyrė valstybės politikai ir valstybės pareigūnai – 16 proc., o per visą laikotarpį šios grupės pareiginė alga taip pat augo sparčiausiai – 47 proc. Teisėjų grupėje pagrindinis šuolis įvyko pirmaisiais pertvarkos metais, kai pareiginė alga padidėjo 30 proc., o 2025 m. augimas buvo nežymus – 2 proc.

Vadovaujančių pareigybių grupėje antraisiais pertvarkos metais išryškėjo skirtingi augimo tempai: pagal darbo sutartis dirbančių vadovų pareiginė alga didėjo sparčiau nei valstybės tarnautojų, einančių vadovaujamas pareigas. 

Pernai pagal darbo sutartis dirbančių vadovų pareiginė alga augo 13 proc., o valstybės tarnautojų vadovų – 8 proc. Pirmaisiais pertvarkos metais abiejų grupių augimas buvo panašus – apie 15 proc.

Tuo tarpu patarėjų ir specialistų grandyje pareiginės algos antraisiais metais didėjo apie 6 proc. ir jų augimas išliko lėčiausias. Vidutinis darbuotojų skaičius visose šiose pareigybių grupėse abiem reformos metais išliko stabilus ir reikšmingai nesikeitė.

VK „Viešojo administravimo institucijų darbuotojų ir darbo užmokesčio pokyčių apžvalgą“ atlieka vertindama nuo 2024-ųjų įgyvendinamą Valstybės tarnybos pertvarkos siekį sukurti konkurencingesnę darbo apmokėjimo sistemą.